Du skirtingų kartų ir šalių džiazo virtuozai – italų saksofonininkas Roberto Ottaviano ir britų pianistas Alexanderis Hawkinsas – pristatys pernai į albumą įrašytą legendinio S.Lacy mirties 10-mečiui skirtą projektą „Forgotten Matches: The Worlds of Steve Lacy“. Tai ne tik šio meistro, bet ir jo amžininkų kompozicijų, nuspalvintų S.Lacy muzikavimo dvasia, programa.
Pasak džiazo ekspertų, imtis S.Lacy muzikos yra labai drąsu ir net beprotiška. Jau 6-ajame dešimtmetyje jo melodinės ir ritminės idėjos, tembrų spektras buvo įvardijami kaip aukštasis džiazo pilotažas. Saksofonininkas nardė tarp skirtingų menų ir pasaulių, buvo susijęs kūrybos gijomis su džiazo legendomis Theloniousu Monku, Cecilu Tayloru, Malu Waldronu, Gilu Evansu, Afrikos bei Europos muzikos korifėjais, daugybe poetų ir rašytojų.
„Kuo daugiau studijuoju S.Lacy repertuarą, klausausi jo neišleistų įrašų, tuo menkesnis jaučiuosi prieš šį vis dar nesuprastą gigantą“, – prisipažino R.Ottaviano.
Jis ilgai rengėsi šiam projektui, tačiau pastangos, anot kritikų, pasiteisino su kaupu ne tik dėl gražaus gesto pagerbiant S.Lacy atminimą, bet ir dėl paties albumo vertės: duetui jame pavyko išsiveržti iš maestro šešėlio ir prabilti savo balsu.
Saksofonininkas, kompozitorius ir pedagogas Roberto Ottaviano per beveik tris tarptautinės karjeros dešimtmečius pelnė vieno ryškiausių ir įtakingiausių džiazo balsų Europoje reputaciją. Jo vedliu muzikoje tapo atsitiktinai sutiktas S.Lacy. 1980-1986 metais Roberto pas jį tobulinosi Prancūzijoje ir savo gimtinėje.
R.Ottaviano grojo ir įrašinėjo muziką su visa plejada Europos ir Amerikos įžymybių, tarp jų – Dizzy Gillespie‘u, Artu Farmeriu, Malu Waldronu, Albertu Mangelsdorffu, Chetu Bakeriu, Enrico Rava, Ray Andersonu, Steve‘u Swallow, Irene Schweizer, Kenny Wheeleriu, Paulu Bley, Myra Melford, Misha Mengelbergu, Nguyen Le, Hanu Benninku, Marku Dresseriu, Johnu Tayloru, Marcu Ducret, Triloku Gurtu ir daugeliu kitų.
Jis pabrėžia savo kūrybos atvirumą kitų menų – teatro, šokio, kino, poezijos, dailės – impulsams, jos sąsajas su europietiškąja kultūra.
Menininkas išmaišė koncertais visą Europą, pasirodė JAV, Kanadoje, Indijoje, Japonijoje, Meksikoje, Tailande, Maroke, Alžyre, Senegale, Kamerūne ir kitose egzotiškose šalyse. Jo diskografijoje – 69 albumai, kurių 13 įgroti kaip projektų lyderio.
Pianistas ir kompozitorius Alexanderis Hawkinsas muziko kelią pradėjo nuo klasikos ir vargonų. Įdomu, kad jis studijavo Kembridže teisę ir kriminologiją – sąmoningai atsisakė akademinių džiazo studijų norėdamas groti, kas jam patinka ir kaip patinka.
Klavišininkas yra subūręs dvi grupes, taip pat groja ir įrašinėja solo, kuria ir aranžuoja muziką žinomiems kolektyvams. 2012-aisiais jis pateko tarp jaunųjų kompozitorių, išrinktų dalyvauti Londono simfoninio orkestro eksperimentinėje programoje, o po metų gavo užsakymą sukurti muzikos BBC radijui, šiemet – parengti aranžuočių rinkinį Londono „Dedication Orchestra“.
Taip pasišventus vartyti svetimus kūrybos puslapius, kaip tai daro šis duetas, sugeba ne daug kas. Projektą būtina išgirsti visiems, besidomintiems ne tik S.Lacy, bet ir sopraninio saksofono evoliucija šiuolaikiniame džiaze.
