Pateko ne į tą festivalį?
Gaila, kad finalinis akordas iškrito iš festivalio konteksto: vienu savičiausių pasaulio gitaristų tituluojamas amerikietis Billas Frisellas atvežė į Vilnių džiazu net nekvepiantį vos ne saloninės muzikos projektą „Music for Strings“ ir smaginosi su trimis stygininkais scenoje kaldamas salsvas retro melodijas net neatplėšdamas akių nuo natų pulto.
Prieš šį projektą teatro scenoje muzikavusių „Vilnius Jazz Young Power“ konkursantų klausytis buvo kur kas įdomiau. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kvartetas „Gone4Square“, konservatorijos studentų trio „SIN“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus kolegijos ir konservatorijos auklėtinių grupė „Brave Noises“ grojo savo originalias kompozicijas drąsiai improvizuodami, stebindami lakia vaizduote ir spalvingu techniniu arsenalu.
„Brave Noises“ geriausiai pavyko suderinti išradingumą su formos pojūčiu – grupė gavo nugalėtojos diplomą iš paties B.Frisello rankų.
Geriausiu originaliu kūriniu konkurse buvo pripažinta trio „Sin“ atlikta Kornelijaus Pukinskio kompozicija „The last steps“. Įdomiausią standarto interpretaciją pateikė grupė „Brave Noises“. Jos lyderis – trimitininkas, klavišininkas ir kompozitorius Mantvydas Pranulis – šiemet buvo išrinktas geriausiu „Vilnius Jazz Young Power“ instrumentininku.
Jaukiausi ir originaliausias
Be konkurso dalyvių kūrybos, festivalyje nuskambėjo 11 projektų, kuriuose muzikavo 14 šalių improvizuotojai.
Turbūt jaukiausias buvo trio iš Olandijos – violončelininko Ernsto Reijsegerio, pianisto Harmeno Fraanje's ir afrikiečio vokalisto bei perkusininko Mola Sylla'os koncertas. Tradicinių džiazo improvizacijų čia taip pat neišgirdome, bet labai skirtingi ir saviti balsai spontaniškai ir tiesiog telepatiškai audė hipnotizuojančios muzikos tinklą. Pagal išsilavinimą klasikinis violončelininkas E.Reijsegeris leido švelnias minimalistines bangas, pianistas ant jų subtiliai meditavo, o M.Sylla trikdė intymią idiliją desperatiškais šauksmais ir egzotiškų Afrikos instrumentų tembrais.
Vis dėlto radikaliausiai festivalyje eksperimentavo švedų saksofonininkas bei fleitininkas Martinas Küchenas, grojęs solo, su savo grupe „Angles 8“ ir garsinęs nebylų Holivudo filmą kartu su ukrainiečiu kontrabosininku Marku Tokaru bei Lietuvos perkusininku Arkadijumi Gotesmanu.
Nematydamas, kas groja, galėtum priskirti jo instrumentų švilpesius ir švogždesius styginiams ar savadarbiams pučiamiesiems. M.Küchenas sėkmingai atsiribojo nuo įprastinių saksofono technikų ir garsų, nuo jo prigimties – įtraukė į solo pasirodymą net garsinį pratimą, kurio nepavadintum muzika. Tačiau menininko išgaunami tembrai jaudino, kėlė ryškias – dažniausiai slogias – vaizdines asociacijas. Įdomu, kad šio džiazo atskalūno įrašus geriausiai pirko festivalio publika.
Japonų grupės „Hikashu“ naivus šou, smagus pankrokas, žaisliukai taip pat pelnė daug publikos simpatijų. Subtiliai festivalyje pasirodė Baltijos šalių kvarteteas „Tree Stones Quartet“, kuriame grojo vilniečiai Kęstutis Vaiginis ir Dmitrijus Golovanovas. Rinktinių muzikantų grupę į Vilnių atvežė prancūzų smuikininkas Dominique'as Pifarely.
Kelias į originaumą
Šiandien pridygus įvairių džiazo mokyklų, augant lavinimosi galimybėms, lyg ir turėtų didėti atotrūkis tarp scenos veteranų ir jaunimo. Tačiau „Vilnius Jazz“ vis įrodo, kad kelias į pažinimą nebūtinai grindžiamas formaliomis džiazo studijomis.
Pavyzdžiui, britų pianistas Alexanderis Hawkinsas sąmoningai jų vengė. Savito braižo atlikėjas yra, ko gero, vienintelis pasaulyje džiazo muzikantas, turintis kriminologijos mokslų daktaro laipsnį. Tačiau saksofono legendos Steve'o Lacy mokinys italas Roberto Ottaviano būtent jį pasirinko mokytojo muzikos įrašams. Iki tol duetas nepažinojo vienas kito.
Šių atlikėjų projektas „Vilnius Jazz“ scenoje nuskambėjo netikėtai spontaniškai – juk grojo jie matematišką XX amžiaus novatoriaus muziką. “Daugybė mano korifėjų buvo savamoksliai, todėl ir aš norėjau eiti šiuo keliu. Daug sužinau grodamas su vyresniaisiais kolegomis, mokausi savarankiškai. Tai padeda išlikti originaliam“, – aiškino Alexanderis.
Jis prisipažino jau nebesidomintis kriminologija, kuri jam padėjo pažinti žmonių psichologiją. Dabar pianistas gilinasi į architektūrą, nes tai esą lavina jo erdvės ir formos pojūtį. „Patys įdomiausi muzikantai išsiskiria plačiu akiračiu; semtis įkvėpimo tik muzikoje – maža“, – įsitikinęs Alexanderis.
Šiemet „Vilnius Jazz“ laureatu tapęs perkusininkas Arkadijus Gotesmanas net nustebo, pavadintas scenos veteranu, o džiazuoja jis jau per 30 metų. Menininkas teigė nejaučiantis jokios kartų trinties ir jaunimo pranašumo, nors savo laiku negalėjo gauti tokio išsilavinimo kaip dabartiniai džiazo studentai. „Visi einame savo keliu ir transliuojame savo patirtį“, – kalbėjo A.Gotesmanas.
