Kūrinius erdviškai įkūnijo ir devynių garso šaltinių dėka išskleidė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Muzikos inovacijų studijų centro kūrybinės pajėgos. Centro vadovas kompozitorius Ričardas Kabelis specialiai šiam vakarui sukūrė naują erdvinę kompoziciją.
Muzikas nebuvo tikras, kad projektas pasiteisins, mat Šiuolaikinio meno centro, kuriame vyko koncertas, patalpos nėra skirtos muzikos kūriniams atlikti. Be specialių akustinių priemonių valdyti akustinę erdvę itin sudėtinga.
Tačiau rezultatas pranoko lūkesčius. „Kūriniai skambėjo iš tiesų kokybiškai. Girdėjau atsiliepių, kad šis koncertas akustine verte parnoko kitus „Gaidos“ renginius“, – džiaugėsi sėkme R. Kabelis.
-Skelbėte, kad šiam koncertui pasitelkėte pasaulyje dar neišmėgintą akustinę sistemą 4.4.1. Kaip ją apibūdintumėte? – paklausiau kompozitoriaus.
– Sujungę dvi keturių garsiakalbių sistemas, juos valdėme mūsų Centro sukurta erdvinės garso sklaidos kompiuterine programa „AmbiX“. Du vienas virš kito 22 laipsnių kampu pasukti keturkampiai yra, ko gero, mažiausia garso sfera, bet skambėjo ji išties efektingai.
Festivaliui sukurtas mano kūrinys „Bolé LT“ idaliai jai tiko. Koncerto kūrinių garsas buvo skleidžiamas geometrinių figūrų (dodekaedro, heksaedro, ikosaedro ir tetraedro) trajektorijomis. Tai nebuvo savitikslis dalykas – kūrėme virtualią akustinę erdvę ir kokybišką garso sklaidą.
-Kokios yra kitos garso sklaidos sistemos?
-LMTA muzikos inovacijų studijų centre turime įdiegę rato, įstrižainės ir stačiakampio akustines sistemas. Mūsų 23-jų garsiakalbių keturių lygių erdvinio garso sfera yra vienintelė Rytų Europos šalyse ir jau pelnė Europos Komisijos surengtos Inovacijų ir technologijų parodos ICT-2013 pagrindinį prizą.
Ja naudojosi 10 šalių įvairių sričių tyrėjai pristatydami parodoje savo projektus. Ši inovacija nominuota tarp geriausių 2013 metų Lietuvos dizaino eksporto darbų. Su ja susipažinęs vienas austrų universitetas, sukūręs garso kaukę smegenų signalams nuskaityti, iš karto panoro bendradarbiauti.
-Kaip kilo Muzikos inovacijų studijų centro idėja?
-Garso erdvė iki šiol mažai tyrinėtas reiškinys, pasaulio akustikai dar tik pradeda rimčiau tuo domėtis. Seniausias erdvinio garso kubas Karlsruhėje (Vokietija) neseniai atšventė 10-metį. Man teko dalyvauti jį kuriant, tada ir kilo mintis kažką panašaus įgyvendinti Lietuvoje.
Karlsruhės kubas – tai stiklinis pastatas, kuriame sferiškai išdėstyti garsiakalbiai. Ten rengiami koncertai, vykdomi įvairūs meno tyrimai.
Idėją Lietuvoje įgyvendinome su keliais kolegomis. Ambicingas projektas kainavo daug pastangų ir laiko dėl sudėtingų pirkimo procedūrų (projektui buvo skirti 3 mln eurų iš Europos struktūrinių fondų), bet padarėme tai, ką buvome sumanę. Centras visu pajėgumu veikia lygiai metus. Kito tokio mūsų regione nėra. Tokio Muzikos inovacijų studijų centro neturi nė viena Europos muzikos akademija.
-Jūs vykdote kokius nors užsakymus?
-Mūsų tikslas – ambicingi studijų, meno ir meno tyrimų projektai.
Šiuolaikiniam kompozitoriui skaitmeninės garso technologijos tampa vis svarbesniu instrumentu, todėl iš esmės atnaujinome Kompozicijos katedros studijų programas. Dabar būsimieji kompozitoriai magistrantūroje studijuoja ir skaitmenines technologijas. Nuo šių metų turime kompozicijos ir skaitmeninės produkcijos bakalauro studijų programą.
Inovacijų centro bazė leidžia eksperimentuoti. Pavyzdžiui, galime sukurti išmanųjį mikrofoną, kuris būtų savotiškas dainininko mokytojas ir partneris – padėtų jam tiksliai intonuoti, o gal net patartų iš viso nedainuoti. Tokio mikrofono dar niekas nesukūrė. Rengiame meno projektus, festivalius. Po kelių savaičių Centre įvyks Ryčio Mažulio kūrybos festivalis. Jo muzika jau savaime yra erdviška ir tarsi skirta atlikti erdvinio garso sferose. Kitais metais ketiname surengti erdvinių kompozicijų koncertą miesto planetariume, kuris ilgainiui galėtų tapti nuolatine erdvinio garso koncertų vieta.
Norime sukurti erdvinio garso sferos plėtinius didžiųjų miestų vaikų muzikos mokyklose, kad moksleiviai galėtų ne tik kokybiškai klausytis muzikos, bet ir išgirsti sferinį garsą.
-Kam to reikia? Tai taip neįprasta.
-Nė viena naujovė nebūna įprasta tol, kol žmonės prie jos nepripranta kaip prie gėrio. Garsas yra erdvinis reiškinys, deja, įprasta jį atkurti 2-5 šaltiniais. Galime tik spėlioti, kiek muzikos praktika prarado dėl gana vėlyvo sferinio garso suvokimo, kuris lemia kompozicinį mąstymą. Erdvinis garsas stiprina mūsų klausos ir mąstymo kokybę.
Tiesa, perprasti erdvinio garso subtilumus nepasirengusiam klausytojui gana sudėtinga. Tačiau įspūdingi atsiliepimai apie novatorišką „Gaidos“ koncertą liudija, kad modernios muzikos festivalių klausytojai yra atviri naujoms erdvinio garso patirtims.
