„Tanhoizeris“ pastaraisiais metais sukėlė ne vieną didelį skandalą. Prieštaringai sutiktos jos inscenizacijos Novosibirske ir Diuseldorfe netgi turėjo kūrėjams skaudžių pasekmių, sulaukė plataus tarptautinio atgarsio.
Tačiau „Metropolitan Opera“ spektaklis, kurį išvysime šiandien kino teatruose „Forum Cinemas“, sugrąžins prie tradicinio veikalo siužeto.
Mat Niujorke iki šiol gyvuoja nuosaikus 1977-ųjų Otto Schenko režisuotas „Tanhoizerio“ spektaklis. Be to, šiandien jį diriguos premjerą anuomet pristatęs legendinis Jamesas Levine’as.
Kodėl „Tanhoizeris“ provokuoja režisierius peržengti įsisenėjusius tabu?
Juos įkvepia šioje operoje užkoduotas, menininkams itin patrauklus amžinasis kūno ir sielos konfliktas.
Tarp kūniškų džiaugsmų ir platoniškos meilės besiblaškantį Tanhoizerį pražudo deivės Veneros kerai. Įdomu, kad žemiška moteris operoje įkūnija dvasingą meilę, o Venera – nuodėmingąją.
„Tanhoizeryje“ susipina istorija ir legendos, tikrovė ir pramanai.
Operos veiksmas rutuliojasi istorinėje Vartburgo pilyje Vokietijoje, kur, manoma, vykdavo viduramžių bardų turnyrai. Be to, ten gyveno „Tanhoizerio“ herojės Elizabetės prototipė – atitekėjusi Vengrijos princesė, vėliau paskelbta šventąja.
Pagrindinis vekėjas Tanhoizeris taip pat turi istorinį prototipą – tai XIII amžiaus minezingeris Heinrichas von Ofterdingenas, rašęs erotinę poeziją. Kūrinyje veikia ir viduramžių poetas Wolframas von Eschenbachas, kurio romanas tapo R.Wagnerio paskutinės operos „Parsifalis“ literatūriniu pagrindu. Viduramžių bardų muzikos tradicijas atspindi partitūra.
„Tanhoizeris“ – pirmoji R.Wagnerio opera, sukurta jam tapus Dresdeno rūmų kapelmeisteriu. Taigi turėdamas savo rankose puikų muzikinį instrumentą jis sužibėjo joje kaip tikras orkestro burtininkas. Jau nuo žymiosios uvertiūros, kuri dažnai atliekama ir koncertuose, klausytoją traukte įtraukia spindintis muzikos srautas.
Operoje gausu gražių arijų ir ansamblių, bet nepaprastai efektingai perteikiamas ir Tanhoizerio dvasinis pakrikimas.
Pats R.Wagneris buvo tarsi apsėstas šios ankstyvosios romantinės savo operos. Po premjeros Dresdene 1845 metais jis nuolat tobulino kūrinį, paliko daugiau patarimų „Tanhoizerio“ nei jo kūrybos viršūne tapusios tetralogijos „Nybelungo žiedas“ statytojams.
„Metropolitan Opera“ teatre pirmoji „Tanhoizerio“ premjera įvyko 1884 metais. Nuo tada šio kūrinio personažus čia įkūnijo daugybė legendų. Tačiau turbūt žymiausias visų laikų Tanhoizeris buvo Lauritzas Melchioras, padainavęs 70 „Tanhoizerio“ spektaklių 1926–1948 metais.
Šiandien operos transliacijoje iš Tanhoizerį dainuos „Metropolitan Opera“ senbuvis Pietų Afrikos Respublikos tenoras Johanas Botha, pirmą kartą kuriantis šį vaidmenį Niujorke.
Elizabetę įkūnys galingas sopranas olandė Eva Maria Westbroek, Wolframą – švedų baritonas Peteris Mattei. Abu solistai – dažni „Metropolitan Opera“ svečiai.
Venerą dainuos teatro jaunųjų menininkų programos absolventė amerikietė Michelle DeYoung.
R.Wagnerio operos „Tanhoizeris“ tiesioginė transliacija iš Niujorko teatro „Metropolitan Opera“. Spalio 31 d. 18 val. Kino teatrai „Forum Cinemas“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Bilietų kaina – 15 Eur.
