Barselonoje operos atlikėjų M.Caballe ir Bernabe Marti šeimoje gimusi dukra buvo pavadinta motinos vardu. Ne tik genai, bet ir skambus vardas galėjo nulemti Montserrat jaunesniosios kelią į operą.
Tame kelyje ji ir susitiko su Nomeda. Kada ir kaip tai nutiko?
Nomeda: 2000-aisiais dalyvavau M.Caballe dainavimo meistriškumo kursuose Andoroje, po kurių Montserrat mane iš karto pakvietė dainuoti Ispanijoje, Vokietijoje, Rusijoje.
Mūsų pirmas bendras koncertas „Pasaulio žvaigždės – vaikams“ vyko Maskvos „Gostinyj dvor“ salėje, kurioje telpa 10 tūkstančių žiūrovų. Buvau vienintelė užsienietė tarp vadinamųjų Caballe mafijos ispanų solistų.
Su Montsita – garsios ispanės šeimoje yra trys Montserrat, todėl dukra vadinama mažybiniu Montsitos vardu – susipažinome per pirmą repeticiją Maskvoje ir tapome labai geros draugės.
Ji – nepaprastai šilta, nuoširdi ir neišpuikusi, nors yra vienos garsiausių pasaulyje operos dainininkių dukra. Visa didelė M.Caballe šeima garsėja humanizmu, Montserrat yra UNESCO geros valios ambasadorė.
– Kaip suėjote į duetą?
Nomeda: Duetu pradėjome dainuoti jau Maskvoje – atlikome žymųjį duetą „Barkarolė“ iš Jacques’o Offenbacho operos „Hofmano istorijos“. Jį, beje, išgirs ir Lietuvos klausytojai.
Vėliau pasirodydavome įvairiose Europos scenose. Kai Peralados tarptautiniame festivalyje Ispanijoje atlikau karalienės Elžbietos vaidmenį Gaetano Donizetti operoje „Marija Stiuart“ su M.Caballe, kuri atliko Marijos Stiuart ariją, Montsitai teko mažesnis vaidmuo kartu su mumis. Nuo 2000 metų iki dabar nemažai kartu repetavome, bendravome ir dainavome drauge.
Pastarąjį kartą su Montsita matėmės šių metų vasario 13 dieną Barselonoje per mano gimtadienį, kai dariau interviu su M.Caballe televizijos laidų ciklui „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“.
– Su Nomeda jus sieja tik muzikinė ar ir artima asmeninė pažintis?
Montserrat: Labai džiaugiuosi, kad su Nomeda mane sieja pirmiausia tvirta draugystė, taip pat ir muzikavimo drauge džiaugsmas. Prieš daugelį metų po mūsų pirmojo koncerto Maskvoje mano mama pasakė, kad, jos manymu, Nomedos ir mano tembrai labai dera tarpusavyje. Mes abi ta derme mėgaujamės iki dabar. Ir ne tik dainuodamos.
– Šis jųdviejų pasirodymas Vilniuje – pirmasis. Kokią koncertinę programą ruošia dvi soprano partijas atliksiančios lietuvė ir ispanė?
Montserrat: Atliksiu savo mėgstamas arijas, duetus. Visada stengiuosi įtraukti į programą ir ispanų kompozitorių kūrinių. Diriguos jaunas dirigentas iš Ispanijos Ricardo Estrada, kuris pastaraisiais metais daug dirba su mūsų šeima.
Nomeda: Šventiniuose koncertuose atliksime jausmingą bei žaismingą programą – operų uvertiūras, publikos pamėgtas arijas, dainas bei duetus iš operų, operečių, sarsuelų (ispaniškų operečių). Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas).
Džiaugiuosi, kad Montsita pasirinko Vilniuje atlikti ir jos šalį reprezentuojantį repertuarą. Juk sarsuelas pasaulyje išgarsino ispanų grandai M.Caballe, Placido Domingo, Jose Carreras.
– Pažįstant Nomedą, galima pasakyti, kad jos temperamentas – audringas, karštas kaip ispanės. Ar su ja būdama scenoje taip ir jaučiatės?
Montserrat: Taip, Nomeda tikrai yra nepaprasto temperamento, ji scenoje tarsi liūtė. Visuomet prisimenu jos įspūdingus visus penkis premjerinius spektaklius Barselonos operos teatre („Gran teatre del Liceo“), kur ji atliko Anos Bolenos vaidmenį su mano mama C.Saint-Saenso operoje „Henrikas VIII“. Nomeda tobulai įkūnijo Ispanijos karalienės Katerinos varžovę, trykštančią uždegančiu temperamentu.
– Esate panašaus amžiaus. Ar randate bendrų pokalbio temų, be klasikinės muzikos, dainavimo? Kokia kalba abi dažniausiai bendraujate?
Montserrat: Taip susiklostė, kad bendraujame itališkai ir angliškai, nors Nomeda puikiai supranta ispaniškai ir susikalba šia kalba.
Be amžinų muzikos temų, abi diskutuojame apie gyvenimą, meilę, vaikus, dalijamės motinystės džiaugsmais. Ir pastaraisiais klausimais labai daug kalbamės.
Mamų operos dainininkių gyvenimas sudėtingas, nes jos daug keliauja ir dirba toli nuo namų.
Todėl mielai dalinamės patirtimi, išgyvenimais, patarimais.
Nomeda: Su visa Caballe šeima kalbuosi itališkai, nes taip įpratome nuo mūsų pažinties pradžios Andoroje. Kadangi visi mokame daug kalbų, dažnai įterpiame įvairių netikėtų žodelių ir kartais jaučiamės kaip Babelio bokšte (padavimas apie Babelio bokštą paaiškina skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje religiniu požiūriu. – Red.).
Su Montsita atviraujame įvairiomis temomis, labai daug pokštaujame, nes rimties ir atsakomybės mūsų gyvenime tikrai pakanka. Humoras mus atpalaiduoja.
– Abi auginate ir panašaus amžiaus dukras.
Montserrat: Mano vyras – iš muzikos pasaulio, bet ne iš klasikinės. Mūsų dukrai Danielai dabar ketveri metai.
Nomeda: Mano dukrai Odabellai – penkeri. Su Montserrat juokaujame, kad paskutinį bendrą koncertą prieš mano gimdymą dainavome ne duetu, o tercetu.
Kai gimė dukra, Montserrat jai atsiuntė krikšto rūbus ir gražų ranka rašytą sveikinimo laišką. Tuo metu ji dar neturėjo anūkų. Beje, Montserrat buvo pirmoji, paskambinusi man po gimdymo į ligoninę. Mums visoms trims motinystė – labai svarbi tema.
– Ar esate anksčiau buvusi Vilniuje? Ar šią žiemą bus pirmoji jūsų kelionė į Lietuvą?
Montserrat: Pirmą kartą Vilniuje dainavau su mama 1997 metais Filharmonijoje. Tuo metu dar nebuvau pažįstama su Nomeda.
Prisimename puikų orkestrą, gerą akustiką, šiltą publiką ir gražų viešbutį „Stikliai“ Vilniaus senamiestyje, kuriame, kiek žinau, ir šį kartą apsistosiu.
Neįtikėtina, kad Nomeda tuometį mūsų koncertą stebėjo lietuviškos televizijos transliacijos metu, o ne salėje, nes negavo bilieto į koncertą. (Juokiasi.) Bet po kelerių metų jau dainavome drauge ir susidraugavome!
– Ar po koncerto viešnią pavaišinsite lietuviška vakariene? Gal ruošiate kokią nors kulinarinę staigmeną?
Nomeda: Montsitą sunku nustebinti savo kulinariniais sugebėjimais, bet esu tikra, kad jai Lietuvoje maistas patiks. Esu numačiusi gurmaniškų vakarienių sostinės restoranuose.
– Įprastai užsienio žvaigždės prieš koncertą sudaro reikalavimų sąrašą, į kurį dažnai įtraukiamas prabangus viešbutis, minkšta lova, masažas, šokoladas, švieži vaisiai. Kokie buvo jūsų norai?
Montserrat: Persirengimo kambaryje visada prašau man patiekti vandens. Jei yra maisto, niekada iki pasirodymo jo nevalgau. Viešnagės metu svarbu apsistoti jaukiame viešbutyje, kad galėčiau pailsėti ir susikaupti darbui.
– Esate ispaniškos kultūros gerbėja – ne tik atliekate ispanų operetes, bet ir mėgstate atostogauti Ispanijoje. Ar šią šalį įsimylėjote dėl to, kad ji dovanojo unikalią pažintį su M.Caballe ir jos šeima?
Nomeda: 2000-uosius pasitikau su draugais Barselonoje. Išvakarėse prie garsiosios Šv.Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) vienas draugas rado tūkstantį pesetų (buvusi Ispanijos valiuta, kurią 2002-aisiais pakeitė euras. – Red.) ir man juos padovanojo linkėdamas sulaukti Ispanijoje sėkmės. Tais pačiais metais susipažinau su Montserrat.
Man patinka Barselona, esu daug laiko gyvenusi šiame mieste įvairių repeticijų ir spektaklių metu. Turiu mėgstamus muziejus, tapų (ispaniškų užkandžių) ruošimo vietas ir restoranus.
Žaviuosi Ispanijos Kosta Bravos paplūdimiais, ispaniškomis jūrų gėrybėmis ir linksmu ispanų charakteriu.
Neišdildomą įspūdį paliko viešnagės Kordoboje, Sevilijoje, Granadoje. Šie miestai taip mane įkvėpė, kad visai kitaip pradėjau atlikti Karmen vaidmenį ar garsiąją „Granadą“.
– Ar prieš koncertą derinate ir garderobo detales?
Montserrat: Nomeda scenoje visada yra labai elegantiška. Tikriausiai aptarsime, kaip esame įpratusios, koncertinių drabužių spalvas, kad galėtume gražiai viena kitą papildyti.
Kasdieniame gyvenime renkuosi patogius paprastus rūbus. Batai ir pirštinės – štai kas mane ypač žavi! Turiu save kontroliuoti, kad ir vėl jų nepirkčiau.
Nomeda: Šiems šventiniams koncertams sukneles kurs dizaineris Egidijus Sidaras. Papuošalus – taip pat Lietuvos kūrėjai.
Laisvalaikio lieka labai mažai, todėl kai jo yra, ypač vertinu sportinio stiliaus rūbus. Pastaruoju metu mėgstu vilkėti ir įvairias sukneles.
Prieš metus pradėjau įgyvendinti savo seną svajonę – mokytis žaisti tenisą. Pastebėjau, kad negaliu atsispirti naujiems teniso sijonukams bei marškinėliams. (Juokiasi.)
Visada ramiai išlaidauju pirkdama gerą veido kreminę pudrą ir kokybiškus kvepalus.
– Kokie jūsų šeštadienio pusryčiai?
Montserrat: Šeštadienio rytas man yra nuostabus metas, kai nereikia skubėti suruošti dukrą į darželį ar bėgti į darbą. Tuomet mėgaujamės ilgais šeimos pusryčiais.
Nomeda: Dažnai šeštadieniais ar per šventes tenka dirbti, keliauti, repetuoti. Todėl labiausiai vertinu šeštadienio pusryčius su artimais ir mylimais žmonėmis.
Jei savaitgalis laisvas, mėgstu su dukra ramiai pusryčiauti kokioje nors jaukioje kavinėje. Kartais ruošiu dukros mėgstamą kiaušinienę su saulėgrąžomis, gražiai dekoruotą įvairiomis daržovėmis.
