„Atsibodo teatras, visiškai išsunkia!!! O opera, muzika – tai harmonija, grožis, gėris. Pastebėjau, kad ir Vladimiras Nemirovičius-Dančenka, Konstantinas Stanislavskis senatvėje ėmėsi operų. Taigi mano sutikimas statyti operą – senatvės požymis“, – juokėsi R.Tuminas, pusantrų metų įkalbinėtas režisuoti operos spektaklį ir pagaliau sutikęs. Operą „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ D.Šostakovičius parašė 1932 metais pagal Nikolajaus Leskovo to paties pavadinimo apysaką. Tai buvo jaunojo D.Šostakovičiaus, kuriam tebuvo dvidešimt šešeri, triumfas. Jos premjera įvyko 1934 metais Leningrado mažajame operos teatre ir buvo entuziastingai priimta, bet netrukus sutriuškinta sovietinėje spaudoje (1936 m. sausio 28-osios straipsnis „Makalynė vietoj muzikos“ laikraštyje „Pravda“). 1962 m. kompozitorius parengė naują operos redakciją, pavadintą „Katerina Izmailova“.
Operos literatūrinis pagrindas - apysaka „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ – vienas žinomiausių N.Leskovo kūrinių. Apysakoje atvirai ir kartu rafinuotai pasakojama tragiška meilės istorija apie jauną pirklio žmoną Kateriną, pamilstančią lengvabūdį prievaizdą Sergejų ir visa siela bei kūnu atsiduodančią nuodėmingai meilei ir pražūtingai aistrai. Sukrečiantis šios beprotiškos meilės finalas tarsi klausia, kur yra riba tarp didelės meilės ir nuopuolio, kokios aistros turi siausti moters sieloje, jei ji vieną po kito žudo žmones, net ir atsidūrusi katorgoje.
„Neįtikėtinai sunki opera. Norėjau ją kupiūruoti. Bet dar iki repeticijų pradžios pareiškė norą susipažinti D.Šostakovičiaus našlė. Paruošiau kavos, pyragaičių. Ji vos atėjusi ištiesė voką, o ten – D.Šostakovičiaus priešmirtinis laiškas, kuriame jis griežtai uždraudė ką nors keisti savo operoje: negalima nė natos išmesti. Po galais, tai kam aš tuos pyragaičius pirkau!“ – šypsojosi R.Tuminas.
R.Tumino dėka į Maskvos Didįjį teatrą pateks ir kita Lietuvos atstovė – choreografė Anželika Cholina. Ji rūpinsis scenos judesiu – vienu metu scenoje reikės suvaldyti apie 150 choristų, mimanso artistų.
„Trečiajame veiksme kaliniai eina į tremtį. Rusija – tai amžina tremtis, eina ir eina sukaustytos masės. Padarysiu taip, kad visi pamatytų – ir lietuviai buvo tremiami į Sibirą, ir kitų tautų žmonės“, – vienu režisūriniu sumanymu pasidalijo R.Tuminas.
