Išvysti fortepijoninį trio simfoninio koncerto scenoje – retas įvykis. Mat muzikantų repertuare įsitvirtino vienintelis tokio žanro kūrinys – Ludwigo van Beethoveno Trigubas koncertas fortepijonui, smuikui, violončelei ir orkestrui.
Jį buvo pasiūlyta pagroti ir „FortVio“ trio su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO). Tačiau I.Baikštytė, smuikininkė Ingrida Rupaitė-Petrikienė ir violončelininkas Povilas Jacunskas nutarė paieškoti mažiau nugrotos muzikos ir atrado visiškai naują lietuviams vardą – italų kompozitorių Alfredo Casellosą (1883-1947).
Šio autoriaus parašytas Trigubas koncertas fortepijonui, smuikui, violončelei ir orkestrui tapo vienu ryškiausių kūrėjo palikimo perlų. A.Casellosas puikiai išmanė fortepijoninio trio žanrą -- pats grojo fortepijonu ansamblyje „Trio Italiano“, su kuriuos išmaišė Europą, Ameriką ir Afriką.
Būtent šiam trio kadaise parašytą A.Caselloso Trigubą koncertą šeštadienį „FortVio“ efektingai pristatė lietuvių publikai.
Viename vakare – dvi premjeros
„FortVio“ artistams buvo kur parodyti savo ugningą temperamentą, techninę meistrystę, muzikalumą ir ištvermę. Greitosios Koncerto dalys tryško audringomis emocijomis, o lėtoji žavėjo daininigumu.
„Šį Koncertą nelengva atlikti net fiziškai – grojant su dideliu orkestru, daug pučiamųjų, reikia didelės vidinės jėgos ir ekspresijos“, – pripažino premjeros iniciatorė pianistė I.Baikštytė.
Tačiau ansambliui užteko energijos dar ir antrai premjerai. Bisui „FortVio“ emocingai atliko su orkestru Eduardo Balsio „Habaneros“ iš kino filmo „Adomas nori būti žmogumi“ naują versiją. Įdomu, kad jai atsirasti padėjo net keturi menininkai: kompozitorius Anatolijus Šenderovas aranžavo trio partiją, dirigentai Kazys Daugėla ir Vytautas Lukočius – orkestro, o M.Pitrėnas visų darbą sujungė.
Naujasis LNSO vadovas M.Pitrėnas vakare sublizgėjo ir Johanneso Brahmso Pirmosios simfonijos interpretacija.
Trijulė stebina darbštumu
„Kaip „FortVio“ muzikantai randa laiko groti ansamblyje?“ – ne vienam kirbėjo mintis po nekasdienio koncerto.
Juk I.Rupaitės-Petrikienės dukrai nėra nė dvejų metukų, o mama jau triūsia dar dviejuose darbuose. P.Jacunskas griežia Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, dirba pedagoginį darbą ir stato savo rankomis namą.
I.Baikštytė tik prieš kelias dienas baigė rašyti disertaciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantūroje, ji yra šios mokyklos dviejų katedrų docentė bei M.K.Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos pedagogė ir skyriaus vedėja.
Be to, neseniai Indrę girdėjome A.Šenderovo jubiliejiniame koncerte grojančią keturiais klavišiniais instrumentais. Greitai pasirodys lietuvių muzikos kompaktinė plokštelė, įgrota violončelininko Davido Geringo su kūrinių autorių atžalomis, tarp jų – E.Balsio anūke I.Baikštyte.
Indrė, anot D.Geringo, padėjo jam geriau suprasti šio kompozitoriaus muziką, taigi bus prisidėjusi ir prie naujojo maestro darbo – E.Balsio baleto „Eglė, žalčių karalienė“ sugrąžinimo į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną.
Mokosi pas garsenybes
„Yra didžiulis noras groti, išsaugoti ansamblį, tad kažkokiu mistiniu būdu visur suspėjame“, – aiškino I.Baikštytė.
„FortVio“ nuo vasaros mokėsi A.Caselloso Trigubą Koncertą, gludino jį Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) meistriškumo kursuose su garsiais užsienio profesoriais. Trio artistai turi šią privilegiją, nes dvejus metus buvo ECMA nariai.
„Po 5-6 kartus per metus važinėjome į ECMA meistriškumo kursų sesijas. Be jų būtume visiškai kitokie – darbas su pasaulinio garso profesoriais mus subrandino“, – mano I.Baikštytė.
Tačiau ansamblis jau anksčiau buvo sulaukęs tarptautinio pripažinimo – pelnęs laurus trijuose konkursuose bei kitų užsienio prizų. 2013-aisiais prie trio trofėjų prisidėjo „Grand Prix“ tarptautiniame konkurse muzikos pedagogams, o šių metų pradžioje – Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Kitais metais „FortVio“ minės 10-metį. Taigi galima tikėtis naujų įspūdingų premjerų.
