Atidarymo ceremonijoje, kurią vedė akademijos absolventas Simonas Doviliauskas, rektorius profesorius Zbignevas Ibelgauptas pabrėžė, kad be pačių studentų noro ir poreikio visa vaizdo, apšvietimo, garso ir scenos aikštelės technika neturės prasmės. Todėl buvo paskelbtas kvietimas teikti prašymus įgyvendinti savarankišką meninę veiklą. Taip suformuotas ir teatro repertuaras. Jį daugiausia sudaro aktorinio meistriškumo ir režisūros studentų darbai. Ateinančiu laikotarpiu „Balkono teatre“ bus galima išvysti tokias interpretacijas kaip E.Ionesco „Pamoka“, F.Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“, R.Swamio „Kelionė namo“, N.Gogolio „Pamišėlio užrašai“, monospektaklį „Varnas“, teatrinių misterijų eskizą.
Kaip pasakojo LMTA meno prorektorė Ramunė Marcinkevičiūtė balkonas visais laikais teatre užėmė reikšmingą vietą. Dar W.Shakespeare'o laikais jis buvo reikšminga scenos aikštelės architektūros dalis, kuri erdvę dalindavo į tris veiksmo vietas – scena po balkonu, prieš ir jame.
Ilgainiui demokratiškėjant teatro santykiams su žiūrovu, balkonas perkeltas į žiūrovų salę, kaip priemonė, padėjusi atskirti kilmingą publiką nuo kitų.
Įdomu tai, kad jo paskutinėse eilėse įprastai įsikurdavo studentija, meno ir kultūros žmonės. Pasak prorektorės, istorija rodo, kad būtent tose balkono eilėse išaugo ne vienas teatro ir kultūros pasaulio talentas.
Na, o šis LMTA centrinių rūmų, buvusio Mokomojo teatro salės balkonas yra lauke. Ir kaip sakė Z.Ibelgauptas renginio metu, skirto erdvės istorijai atminti, sovietmečiu įsteigus tuometę Konservatoriją iš balkono pamojuoti turėjo galimybę tik dvi elitinės sovietinės visuomenės grupės: „Komunistų partijos centro komiteto biuras ir Lietuvos Konservatorijos aktorinio meistriškumo katedra. Ir kaip visi išmokome iš istorijos, laiko išbandymą atlaikė antroji“.
Vakaro pranešimą užbaigė teatro ir kino fakulteto, vaidybos ir režisūros katedros vedėjas Aidas Giniotis, kuris priminė šių patalpų atsiradimo istoriją, kai profesorės Irenos Vaišytės iniciatyva išmušus sieną dvi auditorijos buvo sujungtos į vieną. Juokaujama, kad iki šiol tai kelią grėsmę, nes ji buvo pagrindinė Didžiąją salę laikanti pertvara. Žygiai tuo nesibaigė. Naktimis, vasaros atostogų metu, slapta nuo budinčiojo į Mokomąjį teatrą pro langus gabentas tinkas, nes naujai salei reikėjo skylės į apšvietėjų kambarį.
Baigdamas kalbą A.Giniotis pridūrė, kad nors ir šiomis dienomis dėl erdvės įkūrimo kovoti nebereikia, dabar pakovoti teks už studentų darbus ir repertuarą. Palaikyti studentus galės ir žiūrovai, nes „Balkono teatro“ atidarymo ceremonijos proga atidengta aukų dėžutė. Ji bus įkurdinta prie salės durų. Savo palaikymą atėjusieji galės išreikšti pinigine padėka, nes kaip sakė Keistuolių teatro įkūrėjas, aktorius ir pedagogas A.Giniotis, to reikia, „kadangi bilietų nepardavinėsim, o pajamų turėt norėsim.“
Savo palinkėjimą kuo greičiau sceną ir salę užpildyti studentais išreiškė aktorinį meistriškumą studijuojantys Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka, pristatę komišką muzikinį performansą. Džiazinę vakaro atmosferą kūrė LMTA vaikinų pučiamųjų kvintetas.
Jau šį šeštadienį, lapkričio 14 dieną Balkono teatre – spektaklio „Sinopsis“ premjera, o kitą penktadienį, lapkričio 19 dieną įvyks buvusio Nacionalinio dramos teatro meno vadovo Audronio Liugos ir Juozo Javaičio filmo „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ pristatymas, po kurio laukia ir aptarimas.
