Atrodo, jog Atėnuose O. Koršunovui ramiai statyti spektaklį tiesiog neįmanoma. Beveik prieš ketverius metus, Atėnų nacionaliniame teatre repetuodamas spektaklį „Troilas ir Kresida“ režisierius papuolė į patį protestų bei riaušių, lydėjusių diržų veržimosi politiką, įkarštį. Šįsyk režisierius atsidūrė pačiame migrantų krizės epicentre.
„Teatras, kuriame dirbu, yra visiškai šalia aikštės, kurioje renkasi pabėgėliai. Ten jie gyvena, kol juos paskirsto po įvairias Europos šalis. Dažnai tenka eiti pro tą aikštę – iš tiesų nelinksmas vaizdas. Tai tikrai veikia. Ten sėdi įvairūs žmonės kartu su vaikais tiesiog ant šaligatvio. Beje, sėdi labai tvarkingai, niekam netrukdo“, – pasakojo O. Koršunovas.
Menininką maloniai nustebino graikų reakcija į gatvėse esančius būrius pabėgėlių. Tiesa, lietuvių pasisakymai O.Koršunovą šokiruoja.
„Graikai į pabėgėlius reaguoja ramiai. Man keista skaityti piktus lietuvių burnojimus ar netgi prakeiksmus, skirtus pabėgėliams. Ypač prie straipsnių esančiuose komentaruose. Jie dažnai netgi lyginami su teroristais, nuo kurių patys bėga. Aišku, galbūt tarp jų yra kažkiek socialinių pabėgėlių iš kitų valstybių, tačiau bet jie čia niekuo dėti. Žinoma, toks audringas fonas stipriai veikia kūrybą, persismelkia į patį spektaklį“, – teigė režisierius.
W.Shakespeare`as paklūsta viražams
„Mirandos“ pastatymas Atėnuose – jau antra režisieriaus interpretacija šia tema. To paties pavadinimo spektaklį O.Koršunovas yra pastatęs Vilniuje – jį publika galės išvysti jau šį ketvirtadienį, lapkričio 19 d.
Pasak O.Koršunovo, būtent W.Shakespeare`o kūriniai leidžia daryti viražus tą pačią medžiagą pritaikant skirtingų valstybių politinėms situacijoms.
„W.Shakespeare`as turi tobulas matricas. Jo kalba, daugiasluoksniškumas leidžia dabartį įvardinti taip aštriai ir taip tiksliai, kaip to nesugeba jokia šiuolaikinė pjesė. Aišku, tam jį reikia statyti kaip šiuolaikišką kūrinį, nesekant paraidžiui, kaip parašyta“, – dėstė O.Koršunovas.
Prieš ketvertą metų statant „Mirandą“ Lietuvoje atspirties tašku tapo sovietiniai laikai ir tragiškos disidentų gyvenimo istorijos.
„Prosperas visada tampa disidento simboliu, įkūnijančiu intelektualiojo valdytojo atstūmimą, kultūros ištrėmimą iš valdžios. Bandžiau apie tai kalbėti statydamas „Mirandą“ Lietuvoje – tuomet pasirėmėme sovietiniu anturažu. Prosperas tapo sovietiniu disidentu, sėdinčiu savo kambarėlyje, besiklausančiu radijo bei girdinčiu ateinančio perversmo atgarsius“, – prisiminė režisierius.
Dalyvaus demonstracijose
Pasak O. Koršunovo, graikams priespaudos tema – ne ką mažiau artima bei skaudi nei lietuviams dėl 7-ajame dešimtmetyje įvykdyto karinio perversmo bei įvesto politinio režimo.
„Graikijoje ši tema puikiai suprantama – dėl to ir pakvietė mus čia statyti „Mirandą“. Čia 1967 metais įvyko perversmas, kurio metu į valdžią atėjo chunta, valdžiusi iki pat 1974-ųjų. Chunta – tai valdymo forma, kai šalį valdo karinių lyderių taryba.
Beje, skirtingai negu Sovietų sąjungoje, Graikijoje buvo įvesta dešinioji chunta. Kaip vėliau paaiškėjo, ji buvo stipriai remiama JAV. Prasidėjo cenzūra bei kitaip mąstančių trėmimai. Aišku, jie nebuvo tokie baisūs kaip sovietiniai – nepageidaujami asmenys būdavo tiesiog išskraidinami iš Graikijos, dažniausiai – į Prancūziją. Bet graikai iki šiol puikiai tai atsimena“, – pasakojo O. Koršunovas.
Chunta ir jos nuvertimas graikams – ne vien tik skyrius istorijos vadovėlyje. Ši atmintis jų galvose iki šiol gyva. Lapkričio 17-ąją, švęsdami chuntos nuvertimą, atėniečiai kasmet surengia vienas didžiausių demonstracijų mieste.
„Kaip tik rytoj Graikijoje bus švenčiamas chuntos nuvertimas, tradiciškai palydimas didelėmis demonstracijomis bei riaušėmis. Gyvenu Eksarchijos rajone, visiškai šalia anarchistų, todėl jau dabar pro langus girdžiu kaip jie dainuodami ruošiasi rytdienai.
Čia yra politechnikos institutas, kuriame prasidėjo studentų sukilimas prieš chuntą. Jie, užsibarikadavę institute, per radiją skelbė, jog atėjo laisvės valanda. Į institutą veržėsi tankai, traiškę studentus. Tai yra jų istorija, todėl jie puikiai supranta kas yra diktatūra ir kas yra tie ištremti prosperai.
Žmonėms patariama rytoj neiti iš namų, tačiau mes su dailininku Dainiumi Liškevičiumi ir kompozitoriumi Antanu Jasenka būtinai nueisime pasižiūrėti, kaip graikai reaguoja į valdžią ir jos pokyčius“, – kalbėjo režisierius.
„Komunalkę“ keis vietos disidento butas
Statydamas lietuviškąją „Mirandą“ režisierius kartu su scenografu sceną užpildė sovietmetį menančiais simboliais. Graikiškoji „Miranda“ tampa chuntos laikotarpį menančių acrhetipų lauku. Žinoma, neapsieita ir be antikinių elementų.
„D. Liškevičius aplankė kone visus Atėnų antikvariatus, ieškodamas daiktų, kuriančių tipišką to laikmečio graikų inteligento butą. Lietuviškoje „Mirandoje“ kabėjo M.K.Čiurlionio nuotraukos, o čia kabės garsių graikų poetų, įkalintų chuntos ar nuo jos pabėgusių, portretai.
Negyvenama Prospero sala kuriama iš graikams atpažįstamų daiktų. Pas mus skambėjo Alos Pugačiovos ir kitų to laikmečio atlikėjų kūriniai. Graikai turi gausybę puikių atitikmenų iš chuntos laikotarpio. Atsiranda ištraukų iš Antikos laikų kūrėjų darbų, praturtinančios W.Shakespeare`o tekstą. Tai ir Aristofano komedijos, ir Sofoklio tragedijos. Jos labai „limpa“ prie W.Shakeapeare`o – juk būtent antikinė dramaturgija formavo jo kūrybą“, – pasakojo režisierius.
Lietuvių aktoriai – unikalūs
Kalbėdamas apie aktorius, O. Koršunovas dar kartą žemai lenkiasi lietuviškoje „Mirandoje“ vaidmenis kūrusiems Airidai Gintautaitei bei Povilui Budriui.
„Vis negaliu atsistebėti, kokius stiprius vaidmenis „Mirandoje“ sukūrė A.Gintautaitė ir P.Budrys. Kartą pažiūrėjus spektaklį galima to nepastebėti, tačiau dabar analizuodamas ir peržiūrėdamas vaizdo įrašą vis pastebiu tai. Jie sukūrė unikalius vaidmenis.
Airida sukūrė neįgalią mergaitę, kuri Povilo tėvui Prosperui skaitant W.Shakespeare‘o „Audrą“ atsistoja ant kojų – įvyksta stebuklas. Susipina dvi realybės – jų gyvenimo realybė, susijusi su negyvenama sala, tuo kambarėliu, politinėmis realijomis, persipina su pasaka, kurioje yra kitokia negyvenama sala su karaliais, fėjomis.
Būti tose dvejose realybėse bei dviese suvaidinti beveik visus W.Shakespeare`o pjesės vaidmenis yra tiesiog nepakeliamas krūvis. Iki šiol nenustoju jais stebėtis“, – prisipažino režisierius.
Atranka Graikijoje užtruko
Lietuvių aktorių vaidyba ir lietuviškoji „Mirandos“ interpretacija O.Koršunovui tapo atspirties tašku dirbant su graikų aktoriais.
„Graikų aktoriai taip pat analizuoja Airidos ir Povilo darbus. Iš pradžių jie bijojo žiūrėti lietuviškos „Mirandos“ vaizdo įrašą, sakydami, jog taip gerai nesuvaidins arba pradės tiesiog kartotis. Bet vėliau, atsispyrę nuo lietuviško pagrindo, mes ėmėme kurti graikšku koloritu nuspalvintą „Mirandą“. Atsiranda vis naujų niuansų. Vyksta įdomi kultūrinė apytaka“, – pasakojo O. Koršunovas.
Režisierius tradiciškai reiklus savo aktoriams, tad nieko keisto, jog Prospero ir Mirandos vaidmenų kūrėjų atranka Atėnuose užtruko. Tiesa, Mirandos atveju buvo kiek paprasčiau.
„Atėnuose „Mirandoje“ taip pat vaidina labai talentingi aktoriai. Mirandą vaidinančią aktorę Ioanną Pappą aš pažinojau iš ankstesnio savo pastatymo Atėnuose, todėl iš karto žinojau, jog šį vaidmenį turi kurti būtent ji. Prospero vaidmens atlikėjo ieškojome labai ilgai. Atrinkome labai muzikalų aktorių Laertį Malkotsį, grojantį įvairiais instrumentais bei dainuojantį graikškas dainas“, – pasakojo režisierius.
Graikiškosios „Mirandos“ premjera Atėnų „Poreia“ teatre – jau ateinančią savaitę, lapkričio 25 d. Lietuviškosios „Mirandos“ aktoriai publikos lauks jau šį ketvirtadienį, lapkričio 19 d., Menų spaustuvėje.
