Vienas labiausiai tituluotų pasaulio violončelininkų, iš Vilniaus kilęs maestro D.Geringas dar 1988-aisiais pirmąsyk stojo prie orkestro dirigento pulto. Prieš penkerius metus jis debiutavo operos teatre, tačiau per baleto spektaklį iki šiol nėra dirigavęs orkestrui.
Ateinantį savaitgalį numatyta Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“, po 20 metų grįžtančios į LNOBT sceną, premjera D.Geringui patikėta neatsitiktinai. Vieno populiariausių lietuviškų baletų muziką šis dirigentas puikiai žinojo nuo pirmo iki paskutinio takto dar prieš priimdamas teatro pasiūlymą.
– LNOBT orkestras ką tik grįžo iš gastrolių Izraelyje. Repetuoti baletą pradedate šiandien, o premjera – čia pat. Kaip spėsite jai pasirengti? – paklausiau 69 metų D.Geringo.
– Dar birželį su orkestru įrašėme visą baletą – šokėjai iki šiol repetavo pagal įrašą, prie jo priprato. Tai, kas vyksta scenoje, atitinka mūsų muzikines idėjas.
Kai pamačiau šokį skambant įrašo muzikai, apsiverkiau, kaip ir kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė, nes baletas labai emocionalus ir vaizdingas.
Nekantriai laukiau orkestro – norisi, kad grieždamas gyvai jis skambėtų taip pat dramatiškai kaip iš įrašo. Tikiu, kad mums pavyks tai pasiekti, nes orkestrantai mėgsta kūrinį, žino jo partitūrą. Orkestre yra žmonių, kurie pažinojo E.Balsį, pas jį mokėsi. Buvo lengva dirbti su visais.
Ši premjera – man didžiulis įvykis, nes teatras tapo mano stichija.
– Tačiau baleto šokėjus nuo dirigento pulto pirmą kartą išvysite tik šiandien?
– Taip, bet šokis man nėra svetimas. Esu parengęs projektą su japonų šokėja pagal Johanno Sebastiano Bacho ir šiuolaikinę muziką.
Aišku, baletas – kas kita. Tačiau „Eglės žalčių karalienės“ muzika parašyta ne tik kojoms. Ji savarankiška, grindžiama leitmotyvais, labai išraiškingai perteikianti veikėjų charakterius. Orkestras gali suteikti šiam baletui daug muzikinių impulsų.
XX amžiuje girdėjome nemažai kūrinių, nuskambėjusių tik du kartus – pirmą ir paskutinį, nes jiems suvokti ir perteikti reikia labai daug laiko. E.Balsio muzikinė kalba kitokia – ji pakankamai moderni, bet melodinga ir jaudinanti. Jos klausydamas negalvoji, kada ji sukurta – tai belaikė klasika.
Prisimenu dar iš vaikystės Eglę šokančią Genovaitę Sabaliauskaitę, mačiau šį vaidmenį kuriančias Leokadiją Aškelovičiūtę, Gražiną Žvikaitę.
Mano klasėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje mokėsi ir balerinos – eidavau žiūrėti spektaklių, kai jos šokdavo kordebalete.
Daug mano bendramokslių išvardyti 1965-ųjų filmo pagal E.Balsio baletą, kuriam scenarijų parašė pats kompozitorius, titruose. Tą filmą mačiau daugybę kartų. Sakyčiau, naujasis baletas jam artimas. Jis bus gerokai trumpesnis už originalą. Britų choreografas George’as Williamsonas savo versijoje taip pat remiasi Eglės ir Žilvino istorija.
Argi neįdomu, kaip baletą statantys užsieniečiai pažvelgs į lietuvišką klasiką, kaip bus šokama pagal autentišką E.Balsį?
– Prieš metus kartu su baleto autoriaus anūke pianiste Indre Baikštyte Vilniuje atlikote savo paties sudarytą Koncertinę siuitą pagal E.Balsio muziką. Juk ją įkvėpė ne mokykliniai prisiminimai?
– Domėtis E.Balsiu mane paskatino jo dukra D.Balsytė prieš šešerius metus, kai kompozitoriaus jubiliejaus proga kartu atlikome keletą epizodų iš baleto. Tada kilo noras įdėmiau įsižiūrėti į E.Balsio kūrybą.
Iš naujo atradau genialiąją Eglės ir Žilvino sceną, buvau sujaudintas įspūdingai E.Balsio perteiktos meilės ir išdavystės temos, o išgirdęs kompozitoriaus Trečiąjį smuiko koncertą panorau sudėlioti iš gražiausių E.Balsio muzikos motyvų naują kompoziciją, kurią galėčiau groti violončele.
Tada ieškodamas temų Siuitai išstudijavau visą „Eglę žalčių karalienę“– Siuitoje panaudojau beveik visus baleto leitmotyvus. Todėl pagunda padiriguoti baleto premjerą teatre buvo didžiulė. Visą veikalą įrašėme per vieną savaitę, o įrašas, mano galva, puikiai pavyko – kasdien man patiko vis labiau.
Žinoma, viena yra įgroti kūrinį, kita – šokti pagal įrašą ir trečia – groti ir šokti gyvai. Stengsiuosi, kad šokėjai negriuvinėtų, nesusilaužytų kojų – kvėpuosime kartu.
Ketvirtasis kartas
„Eglės žalčių karalienės“ pirmoji premjera LNOBT įvyko 1960 m. Vėliau spektaklis išvydo rampos šviesas 1976 m. ir 1995 m.
Veikalas grįžta į LNOBT sceną baleto meno vadovo K.Pastoro sumanymu. Spektaklį stato britų kūrybinė grupė – jaunas choreografas G.Williamsonas, scenografijos ir kostiumų dailininkė L.Whitemore bei šviesų dailininkas H.Hudsonas.
Eglės vaidmenį kuria K.Gudžiūnaitė, O.Konošenko ir H.Ohno, Žilvino – R.Ceizaris, M.Rimeikis ir G.Žukovskis.
Baleto premjeriniai spektakliai – lapkričio 20 ir 21 d. 18.30 val. Trečiasis spektaklis bus parodytas Lietuvos baleto 90-mečiui skirtos Baleto savaitės metu gruodžio pradžioje.
Netrukus pasirodys ir lietuviškos muzikos kompaktinė plokštelė su D.Geringo sudaryta Koncertine siuita pagal E.Balsio muziką. Ją violončelininkas įrašė su kompozitoriaus anūke pianiste I.Baikštyte.
