Muzikantai džiaugiasi, kad publika puikiai priima koncertus, juos recenzuoja Vokietijos spauda.
„Solistai pralaužė ledus“, – rašė muzikos apžvalgininkas Volkeris Friesas, pirmiausia pagirdamas smuikininką ir violončelininkę. – Nesuskaičiuojamų tarptautinių konkursų laureatai smuikininkas N.Inui ir violončelininkė J.Ruh buvo puikus duetas, kaip iš vieno šaltinio. Tai ir buvo šio neįprasto kūrinio – J.Brahmso Koncerto smuikui, violončelei ir orkestrui – atlikimo sąlyga. Per 1887 m. premjerą kompozitoriui talkino jo draugas J.Joachimas ir violončelininkas R.Hausmanas, artimai savo grojimu styginių kvartete susiję muzikantai. Ko gero, N.Inui ir J.Ruh taip pat pažinojo vienas kitą anksčiau, kitaip neatsiskleistų šios muzikinės svajonių poros tarpusavio harmonija. Savo brandžiu atlikimu jie įnešė daug ramybės, gražiausiomis spalvomis pražydo Andante dalis. (...)
Su puikia forma įsibėgėjo orkestras po pertraukos, atlikdamas J.Sibeliaus 5-ąją simfoniją (Es-dur, op. 82). Koja kojon kartu ėjo preciziškumas ir skambesio grožis, dirigentas nuostabiai išnaudojo visas įtampos augimo galimybes. Du šelmiški bisai (tarp jų – Astoras Pizzzolla) apvainikavo visą programą.“
„J.Sibelius – jų kraujyje“, – teigė Markusas Schweringas po koncerto Kelno filharmonijoje.
Minint J.Sibelijaus 150-ąjį gimtadienį, šiais metais ir Vokietijos koncertų salės užtvindytos jo kūrinių. Bet, kaip pabrėžė muzikos kritikas, vokiečių publika sunkiai priima šį kompozitorių.
„LVSO pateikė didingai skambantį, su įspūdingais pakylėjimais, įkvėptą kūrinio atlikimą, šiek tiek įtemptai aštriai diriguojant G.Rinkevičiui. Svečiai tarptautiniu mastu nėra išskirtinis ansamblis, bet J.Sibelius tarsi jų kraujyje, artimas geografiškai ir dvasiškai. (...) Vakaras prasidėjo nuo vokiečių romantikos: po R.Scumanno uvertiūros „Manfredas“ skambėjo J.Brahmso dvigubas koncertas, kuriame solistai paliko puikų įspūdį. Truputį svyravo balansas, ypač violončelė turėjo kovoti su garsiu fonu. Ypač pradžiugino bisas – Georgo Friedricho Handelio „Pasakalija“, virtuoziškai aranžuota Johano Halvorseno.
„Ekspresyvi muzika su dideliais jausmų proveržiais“, – teigė Peteris Toelke po LVSO koncerto Vitene. – Tik prieš metus svečiavosi „Saalbau“ koncertų salėje Vitene didelis simfoninis orkestras. Trečiadienio vakare vėl atėjo tam laikas. LVSO muzikantai užpildė padidintą sceną. Žiūrovai išgyveno gyvybingą ir aistringai perteiktą romantinės muzikos koncertą. Pradžioje pagrota suomių kompozitoriaus J.Sibeliaus koncertinė pjesė „ Finlandia“ vaizduoja šalies kovą prieš rusų vergiją. Išraiškingai diriguojant G.Rinkevičiui, orkestras atskleidė didvyrišką kovą rūsčioje gamtoje ir triumfališką pabaigą.
J.Brahmso koncerte vėl išvydome jaunąjį smuikininką I.Nui, kuris spalio mėnesį Vitene visus žavėjo savo technišku grojimu. Jo muzikinė partnerė čia – violončelininkė J.Ruh. Solistų grojimas pasižymėjo išraiškingumu ir šiltais tonais. Šiaurietiškai melancholiškai jie grojo Largheto vidurinėje dalyje, o baigė pakiliai, šokio dvasia. Orkestras visiškai neužgožė solistų, lydėjo juos dėmesingai ir tiksliai.
P.Čaikovskio Penktoji simfonija vaizduoja didžiojo kompozitoriaus sielos kančias. Orkestras grojo temperamentingai, su aistra. Didelio pagyrimo verti trimitininko solo antrojoje dalyje ir stygininkai. Ypač sublizgėjo smuikininkai, duodantys šviesa trykštantį toną. Paskutinė dalis kaip cunamio banga užgriuvo nustebusius žiūrovus. Pašėlę aplodismentai buvo apdovanoti dviem bisais ir užbaigė „Saalbau“ koncertinį vakarą.“
„Laukinė dinamika, taurus skambesys“, - rašė Ina Wagner po koncerto Emdene. - Šių metų koncertinį sezoną Naujajame teatre LVSO pradėjo labai sudėtinga programa. Lietuviai grojo J.Sibeliaus kūrinius, pradėdami nuo „Finlandia“, ją keisdami J.Brahmso Dvigubu koncertu A-moll ir baigdami didinga J.Sibeliaus simfonija Es-dur. Šią sudėtingą programą G.Rinkevičius dirigavo su tokia jėga, kad prie pulto neturėjo nė vienos ramios minutės, stengdamasis muzikos energiją perduoti ir muzikantams. (...) Milžinišką J.Sibeliaus 5-ąją simfoniją lietuviai perteikė labai dinamiškai. Daug kartų perrašinėjęs savo kūrinį paskutinėje simfonijos redakcijoje J.Sibelius rašė norėjęs labiau humaniškos, žemiškos ir gyvybingos formos. Ir tai, ką padarė lietuviai, atitiko visas kompozitoriaus nuostatas, net ir neįprastai įspūdinga kūrinio pabaiga, kurioje paskutines natas pertraukdavo ilgos pauzės. Ištaigingas savo sudėtimi orkestras įvykdė užduotį galingu skambėjimu, kartais vos neperžengdamas akustinių teatro galimybių. Tai buvo aiškiai pakilus įvykis. Bisui atliktas A.Piazollos kūrinys „Oblivion“smarkiai nustebino žiūrovus dideliu tempu. Labiau laukinės dinamikos ir tauraus garso neįmanoma išgirsti!“ Lapkričio 18 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras koncertuos Bad Pirmonte, lapkričio 19-ąją – Ansbache, lapkričio 20-ąją – Ingolštate.
