Kauniečiai gvildens laikui nepavaldžios laisvos meilės temą

Filosofija artima kiekvienai

Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Scena iš „Karmen“ repeticijos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Iveta Skliutaitė

2015-11-27 08:47, atnaujinta 2017-10-02 14:16

Franko Wildhorno, Normano Alleno ir Jacko Murphy miuziklas „Karmen“ pasakoja šiuolaikinę istoriją, paremtą puikiai žinoma Prospero Merimee novele, kurią labiausiai išgarsino tuo pačiu pavadinimu sukurta Georges'o Bizet opera.

Tačiau minėti kūriniai miuziklo autoriams tapo tik pagrindinių istorijos veikėjų charakterių ir siužeto pagrindu.

Pirmojoje Kauno muzikinio teatro šio sezono premjeroje žmonių tarpusavio santykiai, raida kreipiama gerokai šiandienai artimesne linkme, veiksmas vyksta mūsų dienomis, todėl ir pasakojimo kontekstas daugeliui žiūrovų labiau artimas bei suvokiamas.

Filosofija artima kiekvienai

„XIX šimtmetyje tokia istorija ir toks personažas buvo vertinamas kaip nesusipratimas. Dabar laisvos meilės tema žmonių nestebina. Tokių kaip tuometinė čigonė Karmen šiuo metu yra daugybė.

Manau, jos filosofija artima kiekvienai moteriai ir kiekviena stengiasi būti Karmen. Tai ir yra pagrindinis iššūkis kuriant šį vaidmenį“, – kalbėjo vieną ryškiausių moterų paveikslų – Karmen įkūnijanti Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Viktorija Streiča.

35-erių solistė taip pat yra ir šio miuziklo libreto vertėja.

Naujoji Karmen – cirko, garsėjančio išskirtiniais ir drąsiais triukais, artistė. Ji laisva, drąsi, stipri, mylinti, gyvenimo džiaugsmu trykštanti moteris, kuri beatodairiškai siekia tikslo.

Siekia sugrįžti prie ištakų

V.Streiča tvirtino, jog jos Karmen – išskirtinė. Vaidindama šią moterį aktorė siekia sugrįžti ne prie drąsios, laisvos ir nepriklausomos Karmen, o prie ištakų – laukinio, kerinčio bei mistinio moteriškumo prado.

„Tikriausiai ne be reikalo pirmieji spektaklyje dainuojami Karmen žodžiai: „Nuo pasaulio sutvėrimo aš žmoniją pagimdžiau“. Ji atspindi moteriškąją prigimtį, kuri vyrus valdo ne veiksmais, o žvilgsniu“, – kalbėjo V.Streiča.

Artistės prigimtis iš dalies sutampa su Karmen, tik gyvenime V.Streiča ją išreiškia kitaip nei jos įkūnijama veikėja. Karmeniškąją aistrą, siautulingumą ir jausmingumą solistė atskleidžia scenoje.

„Šis vaidmuo – likimo dovana. Miuziklas iš artisto reikalauja didelio pasirengimo – turi šokti, dainuoti, vaidinti lyg profesionalus aktorius. Vaidmeniui atsiduodu taip aistringai, kaip karštai gyvenimui buvo atsidavusi Karmen“, – tikino V.Streiča.

Atsirado vietos ir cirkui

Karmen istorija solistę žavi ir tuo, kad ji parodo, jog meilei nėra svarbu, kokiame amžiuje gyvename. Meilė nesirenka, tiesiog ateina, ir tu nesupranti, kodėl mylimasis tau atrodo lyg tobulybė. Šis jausmas nesikeičia – nesvarbu, ar tai vyko prieš šimtą metų, ar vėliau.

„Karmen“ – pasaulyje viena žinomiausių meilės istorijų, turinti daugybę interpretacijų ir apimanti skirtingus laikus. Mūsų kuriamame miuzikle „Karmen“ veiksmas vyksta XX amžiuje, bet tiksliai nusakyti kada, manau, nebus įmanoma“, – įsitikinusi V.Streiča.

Ji mano, jog teatras tuo ir žavus, kad geba įdiegti technines naujoves, jas panaudoti savo tikslams. Išpopuliarėjus džiazo muzikai pradėjo džiazuoti ir teatras, operetei teko virsti miuziklu.

Naujame kauniečių kurtame spektaklyje vietos randa ir cirkas su daugybe akrobatų bei ekvilibristų, o V.Strečai tenka talkinti net magui atliekant triuką.

Veikėja tapo dar artimesnė

Tai, kad V.Streiča yra ir miuziklo libreto vertėja, padėjo suteikti jos veikėjai dar daugiau spalvų.

Kartu su kolege ir bičiule Kristina Siurbyte išvertusi libretą solistė pajuto, jog Karmen jai tapo dar artimesnė, labiau pažįstama.

„Muzikinių tekstų vertimas – didelė kančia ir sykiu kūrybinis džiaugsmas. Kai po ilgų ieškojimų ir klajonių randu tą vienintelį taip reikalingą ir viską pasakantį žodį, apima nenusakomas jausmas. Džiūgauju lyg maža mergaitė per Kalėdas gavusi išsvajotą žaislą ar saldainį blizgiame popierėlyje“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.

„Karmen“ – trečiasis V.Streičos, kaip vertėjos, darbas. Kartu su K.Siurbyte jos parengė miuziklo „Grafas Montekristas“ ir muzikinio reviu „Zygfrydo Vernerio kabaretas“ libretus.

Scenoje – ir naujokė

Miuziklo „Karmen“ režisierius K.Jakštas, dirigentas – Jonas Janulevičius, scenografas – Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkė – Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas, choreografai – Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis.

Be V.Streičos, Karmen vaidina iki šiol Kauno valstybinio muzikinio teatro chore dainavusi ir keletą nedidelių vaidmenų atlikusi Gabrielė Bielskytė. Matydamas ryškius merginos vokalinius duomenis ir puikią sceninę išvaizdą režisierius jai patikėjo pagrindinį Karmen vaidmenį.

Miuzikle taip pat vaidmenis atlieka Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Jeronimas Milius, Karina Krysko–Skambinė, Marija Arutiunova, Akvilė Garbenčiūtė, Ramūnas Urbietis, Gediminas Maciulevičius, Giedrius Prunskus, Rita Preikšaitė, Nomeda Vilkanauskaitė, Jonas Lamauskas, Žanas Voronovas, Kęstutis Alčauskis, Ieva Vaznelytė, Sabina Martinaitytė.

Spektaklio muzika glaudžiai siejama su flamenko muzikos ir šokio tradicijomis, todėl prie jo statymo daug prisidėjo šio ispaniškojo folkloro meistrai: šokėja Beata Molytė ir gitaristas Andrius Masilionis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.