Neseniai Vokietijoje pasirodė labai neįprastas E.Buožio muzikos albumas „Pictures“, įgrotas su Skandinavijos džiazo pažibomis – švedų violončelininku Larsu Danielssonu, danų vokaliste Caecilie Norby, norvegų trimitininku Arve Henriksenu, dar dviem švedais ir muzikais iš Vokietijos.
Siūlo valandą palaimos
Šeši ankstesni Egidijaus diskai buvo išleisti Lietuvoje, o pastarojo ėmėsi žinoma vokiečių kompanija „Charade“, jį prodiusavo L.Danielssonas ir C.Norby. Tai trapių, ilgesingų impresijų rinkinys, gera valanda poezijos ir palaimingos meditacijos.
Albume savitai panaudoti archyviniai folkloro ekspedicijų įrašai iš Lietuvos bei skandinavų liaudies muzikos motyvai, skamba klasikinio muzikanto Vytauto Sondeckio violončelė, vokiečių smuikininko Stefano Pintevo improvizacijos, egzotiško vokalo savininkė C.Norby uždainuoja lietuviškai, o E.Buožis užgroja ir dangiško tembro čelesta.
Atlikėjų kompanija – marga ir didelė, kaip jokiame kitame Egidijaus albume, bet nė viena jo plokštelė dar nebuvo tokia tyli ir intymi.
Pakluso skandinavų diktatui
„Norėjosi naujų impulsų. Visi mano albumai yra labai skirtingi, bet tiek mažai natų dar negrojau“, – kalbėjo sukaktuvininkas.
Egidijus pasuko kitu keliu nei užsienyje besireiškiantys tautiečiai džiazo meistrai – jis perėmė savitą skandinavų garso filosofiją, kuri grindžiama įsiklausymu į kiekvieną skambesį ir į tylą. „Pictures“ albume pianistas tarsi mėgaujasi fortepijono garsais, švelniai tirpstančiais tyloje.
Neįprasta ir tai, kad skandinavai aranžavo albumui lietuviškas melodijas, o E.Buožis – skandinavišką. Caecilie ir Larsas yra ne tik „Pictures“ prodiuseriai, bet ir daugelio kompozicijų autoriai, o Egidijus – pagrindinis visos muzikos improvizuotojas.
„Ne veltui pasidaviau skandinaviškam partnerių diktatui – man atrodo, kad naujasis albumas yra pats svariausias mano diskografijoje pagal muzikos gelmę ir kūrybos užmojį“, – džiaugėsi E.Buožis.
Skamba lietuviški motyvai
Būtent L.Danielssonas E.Buožį paskatino ieškoti Lietuvos archyvuose etnografinių liaudies muzikos įrašų ir kartu su lietuviu atrinko juos albumui. Skandinavijos muzikantų kompozicijose skamba lietuvių liaudies daina „Tu mano seserėle“, kurią garsiajame balete „Šventasis pavasaris“ panaudojo Igoris Stravinskis, taip pat „Per girią girelę“, sutartinė.
Gal lietuvių ir skandinavų liaudies muzika panaši?
Anot E.Buožio, lietuvių folklorą norint galima suplakti kad ir su afrikietišku – svarbu, kaip tai darai. Pavyzdžiui, albume „Pictures“ jis vykusiai pritaikė kanklių imitaciją fortepijonu savo kompozicijai pagal danų liaudies dainą. „Visos mano idėjos pasiteisino. Malonu būti įvertintam tokio kalibro žvaigždžių, kaip Larsas, Caecilie ir Arve – jie šiuo metu yra vieni didžiausių Skandinavijos džiazo banginių“, – sakė mėgstantis prisiminti albumo įrašus Švedijoje E.Buožis.
Kelias – kupinas posūkių
Gal sėkmingas projektas padės lietuviui praplėsti koncertų geografiją? Egidijus to tikisi, nes Lietuvoje galimybės skleisti džiazą yra ribotos.
„Aš atiduodu duoklę savo kraštui – mėgstu šiltą periferijos publiką, koncertuoju ir muzikos mokyklose. Tačiau pačiam surengti koncertų be stiprių rėmėjų čia labai sudėtinga“, – paaiškino pianistas.
E.Buožio projektus daugelį metų remia menų mecenatas Saulius Karosas. Jis prisidėjo ne tik prie albumo „Pictures“ leidybos, bet ir prie šiemet Egidijaus surengto unikalaus koncertų turo Lietuvoje.
Pianistas virtinėje miestų pristatė ilgiausią Lietuvos istorijoje vienos džiazo kompozicijos rečitalį. „Factum“ agentūra jį užfiksavo kaip Lietuvos rekordą.
„Man rūpėjo tik išsisakyti vienu kartu, nesiblaškant per pauzes – rekordo nesiekiau“, – tikino menininkas. Per 70 minučių jis papasakojo klausytojams kupiną dramų ir linksmų akimirkų savo muzikinio gyvenimo istoriją, suvėrė į vieną kompoziciją daug savo karjeros posūkių – nuo pirmųjų susižavėjimų muzika iki svarbiausių patirčių ir autorinės kūrybos.
O išbandė E.Buožis labai daug: klasikinio pianisto ir popmuzikos kūrėjo amplua, grojo tradicinį ir visiškai spontanišką džiazą, maišė savo kūriniuose įvairius muzikos stilius ir iki šiol mezga dialogą su klasika improvizuodamas drauge su V.Sondeckiu. Panašu, kad ties 50-mečio slenksčiu menininkui vėl veriasi nauji horizontai.
Jubiliejinio vakaro durys atviros visiems
Gruodžio 5 d. 18 val. E.Buožis kviečia džiazo mėgėjus į savo 50-mečio koncertą.
Sukaktuvininką scenoje sups ilgamečiai partneriai. Tai – saksofonininkas P.Vyšniauskas ir smuikininkas Z.Levickis, su kuriais nesyk rizikuota leidžiantis į spontaniškus pokalbius, nepakeičiamas E. Buožio ansamblių dalyvis trimitininkas V.Ramoška, gitaristas A.Chalikovas, išplėtęs E.Buožio ansamblį iki kvinteto, kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius. Renginys – nemokamas.
