Andrius Žlabys skambina Händelį

„Man sunku įsivaizduoti savo gyvenimą be Johanno Sebastiano Bacho“, – yra sakęs pianistas Andrius Žlabys. Jo ypatingu santykiu su J.S.Bachu ne sykį turėjome progų įsitikinti. O šis santykis, regis, neįmanomas, nepažįstant didžiojo baroko genijaus „kolegos“ Georgo Friedricho Händelio. Tad į Vilnių sugrįžtantis pianistas kovo 23 d. Nacionalinės filharmonijos rengiamame rečitalyje pasiners į G.F.Händelio muzikos pasaulį, interpretuodamas jo siuitas klavyrui.

Lietuvių klausytojų pažinčiai su G.F.Händelio klavyrine muzika pianistas A.Žlabys pasirinko kelias siuitas.<br>D.Matvejevo nuotr.
Lietuvių klausytojų pažinčiai su G.F.Händelio klavyrine muzika pianistas A.Žlabys pasirinko kelias siuitas.<br>D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-03-18 11:07, atnaujinta 2017-06-01 09:16

Didįjį baroko muzikos kūrėją G.F.Händelį galime vadinti kompozitoriumi kosmopolitu: gimė Vokietijoje, mokėsi gimtojoje šalyje ir Italijoje, didžiąją gyvenimo dalį praleido Anglijoje. Parašė daugiau kaip 70 operų („Alčina“, „Kserksas“, „Julijus Cezaris“) ir oratorijų („Mesijas“, „Samsonas“, „Judas Makabėjus“, „Baltazaras“, „Saulius“, „Izraelis Egipte“), taip pat kantatų, himnų, koncertų vargonams, orkestrui. Ir joks žanras nėra tiesiogiai susijęs su kuria nors konkrečia mokykla, jo muzikos kalboje jungiasi skirtingi vokiečių, italų, anglų bei prancūzų tradicijų elementai.

Tai atsispindi ir G.F.Händelio klavyrinėje muzikoje. Iš trijų jo siuitų rinkinių tik pirmąjį sudarė pats kompozitorius. Anot prancūzų rašytojo Romaino Rolland’o, 1720 m. lapkritį išleistame pirmame 8 siuitų rinkinyje ryškūs du G.F.Händelio bruožai: ankstyva branda ir europinis universalumas, kuriuo jis išsiskyrė net toje epochoje, kai didieji menininkai buvo ne taip susiję su savo tauta kaip šiandien (rašyta 1910 m. – Red.). G.F. Händelis genialiai sujungia skirtingiausius elementus: vokiečių polifoniją ir harmonijos pilnatvę, italų homofoniją ir Domenico Scarlatti techniką, prancūzų ritmiką ir ornamentiką.

Baroko meistras gan laisvai traktuoja XVIII amžiaus pradžios siuitos ciklo struktūrą. Siuitą paprastai sudarydavo 4 pagrindiniai šokiai – alemanda, kuranta, sarabanda ir žiga. G.F.Händelis juos sukeičia vietomis, atsiranda kiti šokiai ar pjesės – preliudas, uvertiūra, fuga, arija su variacijomis, čakona ar tiesiog pjesės su tempo nuorodomis. Kartais siuitos pradedamos prancūzų stiliaus uvertiūra, vargonų muzikos atgarsių kupinais preliudais ar fugomis.

Mūsų pažinčiai su G.F.Händelio klavyrine muzika pianistas A.Žlabys pasirinko kelias siuitas: Nr. 3 d-moll, HWV 428; Nr. 2 F-dur, HWV 427; Nr. 4 e-moll, HWV 429; Nr. 6 fis-moll, HWV 431; Nr. 5 E-dur, HWV 430; Nr. 8 f-moll, HWV 433.

Ką šį kartą patirsime klausydami subtiliu muzikalumu, kūrinio suvokimo gelme, virtuoziška interpretacija išsiskiriančio lietuvių pianisto A.Žlabio? Atsakymas į tai: kovo 23 d., trečiadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje, rečitalyje „Andrius Žlabys skambina Händelį“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.