Kai viena pažįstama melomanė iš Vokietijos manęs paklausė, kaip Lietuva atšventė 29 metų M.Gražinytės paskyrimą Birmingamo simfoninio orkestro (BSO) meno vadove, atsakiau – kukliai. Juk dirigentė jau prieš dešimtmetį paliko Lietuvą, per tą laiką čia koncertavo vos kelis kartus. Ji priklauso Vakarams – ten, ko gero, įdėmiau sekami ir geriau žinomi Mirgos laimėjimai nei namuose.
Tačiau praėjusią savaitę viešėdama Kaune Zalcburgo teatro vadovė ir Los Andželo filharmonijos simfoninio orkestro dirigentė M.Gražinytė pirmaisiais namais pavadino Lietuvą, o antraisiais – Heidelbergą Vokietijoje, kur prasidėjo jos svaiginanti karjera.
Menininkės saitus su gimtine liudija ir balandžio 8-ąją jos su Kauno miesto simfoniniu orkestru (KMSO) Kauno filharmonijoje atlikta programa.
Surengė šventę šeimai
Kaune skambėjo M.Gražinytės giminaitės kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės smagi „Simfonetė“ autorės 60-mečio proga, o vakaro solistė buvo Mirgos sesuo, Hanoverio muzikos, teatro ir medijos akademijos pirmakursė pianistė Onutė Gražinytė, paskambinusi Franzo Liszto Fortepijoninį koncertą.
Šeiminį tandemą publika sutiko itin audringai. Tai buvo pirmasis rimtas seserų susitikimas scenoje. Prieš tai tik 2008-aisiais jos kartu muzikavo per vaikų koncertą Vilniaus Kongresų rūmuose.
Be to, Kauno salėje sėdėjo kone visa Vasiliauskų muzikinė dinastija, o Gražinytės yra jos atstovės. Tikras giminių vakaras!
Pirmoje dalyje liejosi religinės apeigos – Arvo Pärto „Raudokime“ („Lamentate“), antroje – šokiai, dainos ir fejerverkai. Bet menine kulminacija tapo raudos: intymi, spontanišką vidinį monologą primenanti A.Pärto kompozicija užbūrė salę.
„Atlikti A.Pärto muziką labai sunku, bent jau aš jaučiu šiam kompozitoriui baimingą pagarbą. Tekstas atrodo paprastutis – galima sugroti viens du, bet kiek glūdi už jo. Džiaugiuosi, kad orkestrui ši muzika „lipo“, muzikantai ja mėgavosi ir gražiai perteikė“, – kalbėjo M.Gražinytė.
Tiesia ranką jaunimui
Paklausta apie tolesnį bendradarbiavimą su seserimi Mirga prisipažino kol kas apie tai negalvojanti: „Mums reikia eiti savais keliais. Išsivaduoti nuo lūkesčių, kurių aplinkiniai tikriausiai turi. Tai nelengvas, subtilus momentas“.
Tačiau ji neslėpė savo susidomėjimo Lietuvos klasikinės muzikos scena, jos perspektyvomis. „Per tėvus (Sigutė ir Romualdas Gražiniai dirba Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. – Red.), brolį ir seserį aš sužinau, kas vyksta mano buvusioje mokykloje, ką veikia gabiausi jos mokiniai“, – pasakojo Mirga.
Jos koncerte Kaune taip pat buvo „čiurlioniukų“. Vienas jų – pernai mokyklą baigęs Gustas Raudonius – dirigentės prašymu jau sukūrė lietuvių liaudies dainos „Tykiai tykiai Nemunėlis teka“ aranžuotę, kuri nuskambėjo San Diego simfoninio orkestro koncerte.
Jo programą užbaigė Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“, sukurtas lietuvių liaudies dainų temomis, todėl Mirga sumanė parengti bisui kūrinį iš lietuviškos dainos. „Mačiau „čiurlioniukų“ operą „Bebenčiukas“, kuriai daugiausia muzikos sukūrė Gustas, todėl kreipiausi į jį“, – aiškino dirigentė.
San Diego „Union Tribune“ kritikas aranžuotę pavadino žavia, o jos sukeltą publikos euforiją – Mirgos efektu. „Visi namo išėjo laimingi“, – rašė kritikas.
M.Gražinytės padedami kelią į pripažinimą Vakaruose pradėjo skintis ir buvę „čiurlioniukai“ dirigentai Giedrė Šlekytė ir Martynas Stakionis.
19-metis Martynas Mirgos kvietimu jau dirigavo Zalcburgo teatre ir jai susirgus pavadavo dirigentę ant Nacionalinės filharmonijos podiumo. „Pastaraisiais metais man teko retai būti Lietuvoje. Norėčiau tam turėti daugiau laiko – galbūt ateityje pavyks“, – vylėsi menininkė.
Diriguos lietuvių kūrinius
Lietuviškų gijų M.Gražinytė ketina įpinti į savo programas ir tapusi Birmingamo orkestro Jungtinėje Karalystėje vadove. Ten dirbti ji pradės rugsėjį.
„Stengsimės groti lietuvių ir kitų Baltijos šalių muziką. Mano pirmtakas Andris Nelsonas taip pat atliko vieną kitą tokį kūrinį. Turime daug planų Birmingame, bet tikiuosi, kad galėsime eksperimentuoti, rengti premjeras“, – dėstė menininkė.
Tiesa, Birmingamo miestas beveik perpus nurėžė subsidijas orkestrui. Taigi ambicingiems Mirgos planams įgyvendinti teks ieškoti lėšų privačiame sektoriuje. Tačiau lietuvė jau pritraukė sėkmę ir čia.
Praėjusią savaitę pasklido žinia, jog Rachel Baker labdaros fondas skyrė BSO vieną didžiausių jo istorijoje dovanų – pusę milijono svarų sterlingų (620 tūkst. eurų).
„Mirgos atėjimas į orkestrą – jaudinamas momentas kolektyvo istorijoje“, – pripažino BSO plėtros direktorius Simonas Faircloughas.
„Laukia daug darbų. Mano profesijoje ritmas visą laiką keičiasi. Reikia išmokti prie jo prisitaikyti – žinoti, ką privaloma padaryti tą dieną, iš ko negalima atimti erdvės.
Tačiau esminiai dalykai išlieka tie patys – svarbu jų visą laiką ieškoti ir nepamiršti. Muzikoje telpa visas pasaulis, o visas pasaulis yra muzika“, – kalbėjo dirigentė.
Talentingų moterų tandemas
M.Gražinytė jau ketverius metus bendradarbiauja su kompozitore, Nacionalinės premijos laureate R.Šerkšnyte.
Pirmą kartą R.Šerkšnytės kūrinį – „Mažojo Princo pasaką“ – ji atliko 2012-aisiais su Kauno miesto simfoniniu orkestru.
2014 m. Mirga dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui R.Šerkšnytės „Ugnį“, o prieš pusantrų metų – Vokietijos orkestrui jos „Aisbergą“.
Liepos 14–17 d. R.Šerkšnytės „De Profundis“, diriguojamas M.Gražinytės, skambės Detroito „Shaarey Zedek“ kongregacijos sinagogoje ir bendruomenės centre bei Makombo ir Seligmano scenos menų centruose, rugpjūčio 21-ąją – Liucernos festivalyje.
„Nuo pirmojo susitikimo žaviuosi šios dirigentės mokėjimu bendrauti ir sudominti žmones, entuziazmu ir žinojimu, ko siekia. Nesistebiu, kad ji sulaukė didelės sėkmės“, – sakė R.Šerkšnytė.
