- Programos pristatymo metu blizginote kabrioletą, garsiai leidote muziką – atidarėte vakarėlį garaže. Ką reiškia toks prisistatymas?
– Rodėme ištraukas iš spektaklio „Creeps/Luošiai“, kuriame šalia gražaus ir išblizginto pasaulio, stebima luošių kasdienybė. Ji ir juokinga, ir graudi. Veikėjai savo išgyvenimais dalinasi tarpusavyje, žiūrovas čia tik stebėtojas.
Didesniuose miestuose įprasta, kai nenaudojamos valstybės patalpos atiduodamos įvairiai veiklai. Vilniuje to nebuvo, todėl rizikuojame ir atidarome naują, neformalią erdvę – „Kvartalas“. Apleistų patalpų fone gerai žiūrisi ir geras daiktas. Pati erdvė dar tik ruošiama. Ji nebus išblizginta ir sutvarkyta.
- Ar programoje ryškėja kokia viena, darbus jungianti tema?
– Temos kaip ir mados sukrenta pačios. Augant festivaliui, atrodo, norisi nesuaugti. Ryškios bus ne temos, o formos. Vienus spektaklius rodysime profesionalioje scenoje, kitus – alternatyvioje „Kvartalo“erdvėje.
Šalia kiemelio, kur veiks baras, bus galima atsigerti kavos, vyno, vyks rimtos teatrinės paraiškos. Tai bus ne tik „tūsų“, bet susitikimų su asmenybėmis, idėjų vystymo vieta. Rūpinamės geru garsu ir šviesomis. Svarbu, kad lankytojams būtų patogu ir malonu, kad būtų skaniai užkasti, atsigerti, nebūtų šalta.
- Kodėl atsirado poreikis keisti festivalio formatą, turint omenyje, kad iš pradžių tai buvo studentiškų debiutų prisistatymo erdvė?
– Ilgą laiką buvome vienintelis studentų kartą pristatantis festivalis. Tačiau atsidarė „Balkono teatras“ ir tokio šūkio pasiūlyti nebegalime. Šiemet palaikome jaunas trupes bei režisierius. Pagalvojome, kad geriau mažinti kiekį bei kurti produktyviai.
Žvelgiant į programą, matyti, kad pradedantys ne tik pasirodys profesionalioje scenoje, bet dirbs greta užsienio svečių. Ką tai suteikia jaunuoliams?
Procesas, kai matai, kaip parduodami bilietai, kas vaidins prieš/po tavęs naudingas ir reikalingas psichologiškai. Tai leidžia pamatyti save bendrame kontekste.
Teatras ne tik tai, ką matome scenoje, o jauniems žmonėms tenka nemažai išbandymų. Jiems reikia kovoti, nešti idėją, dirbti ekstremaliomis sąlygomis: kelioms valandoms vogti sceną, tada intensyviai dirbti.
Džiaugiamės, kai atsiranda tokių, kurie nesidrovėdami kovoja už idėją, personažą, temą. Ir net įžūliai naudojasi viskuo, ką suteikiame. Tuomet, matai, kad juos veda ne egoizmas ir į profesiją papuolė neatsitiktinai. Juk prašo ne sau, bet kūrinio įgyvendinimui. Tada ir festivaliui lengva rasti motyvaciją, kaip jam padėti.
- Ką išskirtinio žiūrovas šiemet ras užsienio programoje?
– Iš esmės kiekvienas atlikėjas neša savo kartos manifestą. Belgijos atstovė skelbia, kad nuo šiol esame dievais. Dievas sukūrė žmoniją, o dabar mes turime technologijas... Ji sprendžia tikėjimo, technologijų, mokslo įtaką šiandienai.
Su užsienio atlikėju Kabloonak „Kvartale“ kartu kursime gyvą muzikinę instaliaciją, kuri truks šešias valandas. Į nenutrūkstamą dainos atlikimo malonumą, įtraukiame muzikantus, aktorius ir video menininkus.
Donatas Bagdovičius – šiuolaikinis futuristas, atvyksta iš Rusijos. Jis moderniai reflektuoja savo šalies praeitį. Jo judėjimas Maskvoje priklauso opozicinei laisvės, hierarchijos panaikinimo idėjai. Jo performansai – tai altruistiniai manifestai prieš vangią politiką. Kviečia nebūti abejingais ir reaguoti menu.
- Kaip manote, kuo pačiam teatrui naudinga įsileisti eksperimentuojančius?
– Neformalūs eksperimentai, spektaklių idėjų apraiškos – yra vienas įdomesnių dalykų. Tai naudinga publikos prasme. Reikia plėsti, kurti, kviesti auditoriją ir visais būdais keisti tą viešoje erdvėje vyraujančią opiniją, kad Mažasis teatras „parketinis“. Per „Tylos!“ pasimato, kad tai ir jaunų žmonių kūrybos erdvė.
- Vis dėlto Mažojo teatro repertuare darbų iš festivalio programos praktiškai nelieka...
– Kiekvienais metais keliame tikslus spektaklį įtraukti į repertuarą. Mažasis teatras turi tik vieną sceną, o pastatymų – daug. Viliamės, kad „Kvartalas“ ir taps ta alternatyva, kuri padės jauniems žmonės įeiti į repertuarą. Kadangi prisidedame prie Aliaus Veverskio premjeros „Creeps/Luošiai“, tikimės, kad rudens sezone šis darbas liks repertuare.
- Kas lems „Kvartalo“ išlikimą? Beje, kaip jo įsikūrimą vertina artimiausi kaimynai?
– Viskas priklausys nuo poreikio ir pasisekimo. Turime idėjų ir planų vasarai. O kalbant apie gyventojus, iš spaudos žinau, kad dėl nuolat dundančios Vilniaus gatvės, gyventojai čia tarsi įstrigę. Baruose vyrauja klaidingas muzikos suvokimas, kad ji turi skambėti garsiai. Ne, ji turi skambėti gerai. Mes užtikrinome garso galimybes, izoliaciją, todėl kaimynų nevarginsime ir stengsimės būti draugiški.
* * *
Trečiadienį prasideda aštuntasis Tarptautinis teatro festivalis „Tylos!“. Festivalio programoje – Belgijos, Liuksemburgo, Lietuvos trupių pasirodymai, kurie vyks Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, tačiau ne mažiau intriguojančių renginių laukiama ir eksperimentinėje teatro erdvėje „Kvartalas“, praneša „Elta“.
Tradicinė teatro erdvė reikalauja iš žiūrovo laikytis tam tikrų taisyklių ir atributų: bilietų, rūbinės, kavos pertraukos metu ir tylos vykstant spektakliui. „Kvartalas“ šias taisykles sulaužo, jis įsiveržia į miesto gyvenimą kaip šiuolaikinė bohemiška erdvė, kur svarbu pažinimas ir atviras bendravimas.
Gegužės 11-19 dienomis „Kvartalą“ užplūs ryškūs, drąsūs Lietuvos ir užsienio teatro kūrėjai: Artūras Areima su VDU studentais pristatys spektaklį „Medėjos kambarys“, jaunasis režisierius Marius Meilūnas parodys savo premjerą „Krytis“, o atlikėjas Kabloonak su „Kvartalo“ praeiviais kurs unikalų muzikinį pasirodymą „AM I“, kuris skambės mažiausiai šešias valandas, įtraukdamas įvairių muzikantų ir artistų.
Bene ryškiausiai į „Kvartalą“ žengs vienas žymiausių Maskvos underground teatro kūrėjų Donatas Grudovičius. Jo performansai skiriami visiems, o ypač tiems, kam šiuolaikiniame mene trūksta aktyvumo, bendrų pastangų, o svarbiausia – tikros, juntamos naudos visuomenei. Naujojo futurizmo atstovas festivalyje kartu su vaidybos studentais kurs tris performansus.
Festivalio iniciatorė režisierė Gabrielė Tuminaitė sakė, kad aštuntus metus organizuojamo festivalio tikslas – į teatrą pritraukti naują, ambicingiausių, drąsiausių scenos menų kūrėjų bei žiūrovų kartą, pasiūlyti naujų eksperimentinių teatro erdvių, parodyti, kaip jos gali praturtinti kultūrinį miesto gyvenimą.
Gegužės 11 d. Mažajame teatre festivalį atidarys režisierės iš Liuksemburgo Anne Simon spektaklis „Prometheus: We Are The Gods Now“. Spektaklio kūrėjai nagrinėja nemirtingumo idėją ir mokslinio tobulėjimo sukeltas etikos problemas. Spektaklis vyks anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis su angliškais subtitrais.
Festivalį aplankys ir savo naujausius darbus gegužės 12 d. parodys teatro kūrėjai iš Juozo Miltinio dramos teatro. Vilniuje bus parodyta skandalingojo Marko Ravenhillo pjesė „Baseinas (be vandens)“. Spektaklio režisierė – Monika Klimaitė.
Kūrinyje keliamas klausimas, kaip toli gali eiti konkurencijos ir pavydo vedamas žmogus? Tą patį vakarą „Kvartale“ monospektaklį pagal Alberto Camus „Krytį“ publikai pristatys aktorius ir režisierius M.Meilūnas. Šis spektaklis skelbs teatrinio vyksmo „Kvartale“ pradžią.
Festivalyje įvyks ypatinga premjera – „Creeps/Luošiai“. Spektaklis suteiks galimybę, leisiančią stebėti šlubų, paralyžiuotų ir mikčiojančių luošių sensacingą gyvenimą tarsi pro rakto skylutę. Bus daug juoko, pokštų ir nenormatyvinės leksikos. Režisierius Alius Veverskis su jaunų aktorių trupe Mažojo teatro scenoje pasirodys gegužės 15 d.
Labiausiai intriguojantis festivalio „Tylos!“ pasirodymas – aktorės ir režisierės Kristien De Proost monologas ant bėgimo takelio gegužės 19 d. „On Track“. Tai – intriguojantis teatro ir performanso susidūrimas. Atlikėja nesustodama bėga ir bėga, tarsi nuo to priklausytų jos gyvybė, bėga atskleisdama vis daugiau jautriausių detalių apie savo vidų ir išorę. Tai – intelektualus, gilus ir jaudinantis kūrinys, nestokojantis gero humoro. Spektaklis vyks anglų kalba.
