Tik prieš penkerius metus prabangus operos teatras atvėrė duris Omano sostinėje Maskate, o šį rugpjūtį bus inauguruoti efektingi operos rūmai Dubajuje. Juos suprojektavo danų architektas Janusas Rostockas.
Net Europos metropolijose kultūros objektų statybos įžiebia diskusijas. Nenuostabu, kad klasikinio meno šventovė tokiame mieste kaip Dubajus privertė suklusti užsienio politikos analitikus. Anot jų, naftos ištekliais garsėjančiam arabų emyratui nejuokais parūpo aukštasis menas.
Pastaraisiais metais Dubajus pasistatė kelias modernias meno galerijas, o dabar ne tik atidaro naują operos teatrą, bet dargi prisiviliojo dirbti jame Londono karališkosios „Albert Hall“ salės vadybininką Jasperą Hope‘ą. Jis turėtų užtikrinti publikai aukščiausio kalibro meno pasiūlą.
Tiesa, net iki 80 proc. Dubajaus gyventojų sudaro užsieniečiai, taigi tikimasi tokios ir teatro auditorijos. „Operos, baleto ir klasikinės muzikos mėgėjų yra taip pat tarp vietinių arabų, tad jiems jau nereikės skristi lėktuvais į tokius renginius“, – juokavo J.Hope‘as.
2011-aisiais atvėrusio duris Maskato operos teatro generalinis direktorius Umberto Fanni taip pat pabrėžė, jog šiame teatre lankosi ir arabai, be to, vakariečiai gali pamatyti jame arabiškos produkcijos.
Prieš porą metų Maskate gastroliavęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas ten dirigavo Sergejaus Prokofjevo baleto „Rome ir Džiuljeta“ spektaklius, kuriuos pristatė Bavarijos valstybinis baletas ir Slovėnijos filharmonijos orkestras. Anot maestro, Maskato žiūrovai niekuo nesiskyrė nuo Vilniaus, Londono ar Miuncheno.
O teatro prabanga lietuvį nustebino: „Vakaruose to nepamatysi“, – teigė R.Šervenikas. Puošnus interjeras – medžio drožinių ažūrai, inkrustacijos ir auksuota tapyba ant lubų, sienų, laiptų turėklų, durų, gipso raižiniai, grindų mozaikos ir vitražai, kruopščiai kalinėti žibintai bei Swarovskio kristalų šviestuvai – padarė dirigentui neišdildomą įspūdį.
Mat Maskato rūmuose unikaliai suderinti tradicinis Omanų architektūros stilius, vietinės medžiagos bei savų meistrų įgūdžiai su moderniausiomis technologijomis. Kito tokio statinio Arabijos pusiasalyje nebuvo – vienintelis operos teatras nuo 1988-ųjų veikė Kaire.
Pirmiausia Omano sultono Qaboos Bin Saido nuopelnas, kad ši šalis atsivėrė Vakarų menui. Vakarietišką išsilavinimą įgijęs sultonas įsteigė Omane ir simfoninį orkestrą bei ištisą parą veikiančią radijo klasikinės muzikos stotį „Oman Classic“.
O dabar vakarietiško meno centru panoro tapti ir Dubajus. Anot naujojo teatro valdytojo J.Hope‘o, kiekvienam didžiam miestui privalu pasistatyti centre pasaulinio lygio kultūros objektą. To tikimasi iš Dubajaus operos teatro, iškilusio netoli aukščiausio pasaulyje dangoraižio. Tiesa, dano J. Rostocko statinys visiškai kitoks nei Maskato menų centras – jis atrodo visiškai kosmopolitiškai.
Tokią J.Hope‘as žada ir teatro programą, bet šokiruojančių projektų vengs. „Turime nepamiršti, kur esame. Tai – musulmoniška šalis“, – aiškino teatro valdytojas „The Economist“.
Įdomu, kad ir Maskato, ir Dubajaus operos rūmus atidaryti buvo pakviestas legendinis operos tenoras Placido Domingo. Rugpjūčio 31-ąją jis surengs šventinį koncertą naujajame Dubajaus operos teatre kartu su sopranu Ana Maria Martinez ir Triesto operos teatro (Italija) orkestru.
Parengė Asta Andrikonytė
