Istorinio šokio diena Valdovų rūmuose bus minima 2016 m. liepos 2 d., šeštadienį. Šią dieną į Valdovų rūmus atvykę ir muziejaus lankytojo bilietą įsigiję žmonės bus kviečiami pasinaudoti nemokamomis gidų paslaugomis ir dalyvauti periodiškai 11.00, 13.00 ir 14.30 val. rengiamose teminėse ekskursijose „Reveransas valdovams“.
Ta proga – keli įdomūs, bet mažai žinomi faktai apie Lietuvos valdovų šokius ir karnavalus.
1.Lietuvoje istorinis šokis skaičiuoja daugiau kaip pusę tūkstantmečio ir, kaip ir visoje Europoje, buvo laikomas išpuoselėtu menu, kurį lėmė ne tik šokio manieros, bet ir apranga, aksesuarai, etiketas ir net diplomatinis protokolas.
2.Valdovų rūmų teritorijoje archeologų surasti radiniai byloja apie tai, kad šokis buvo neatsiejama dvaro gyvenimo dalis. Vienas ankstyviausių ir įdomiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto epochos ir vėlesnių laikų šokių amžininkų – gotikinis XV a. koklis, vaizduojantis gotikiniais drabužiais apsirengusią šokėjų porą.
3.Manytina, kad jau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais šokiai buvo svarbi diplomatinės kultūros bei protokolo dalis ir skleidė kultūrinę žinią apie valstybę bei jos vertybines civilizacines nuostatas.
4.Šokis buvo ne tik maloni pramoga, bet ir fizinio lavinimo priemonė, glaudžiai susijusi su riterių kultūra. Yra žinoma, kad Europoje išpopuliarėjus basdansams jais gėrėtasi ir 1475 m. Landshute įvykusiose dinastinėse vestuvėse tarp Bavarijos kunigaikščio Jurgio bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio dukters Jadvygos.
5.Kad šokis buvo neatsiejama kultūrinio gyvenimo dalis, iškalbingai byloja į Švediją ištekintos Bonos Sforcos dukters Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas, kuriame, be brangenybių, paauksuotų ir sidabrinių indų, prabangaus garderobo, šilko patalynės, minimas ir „raudonas audeklas, kuriuo dengiamos menės, kai šokama“.
6.Yra žinoma, kad Bonos Sforcos senelio dvare tarnavo vienas garsiausių to meto šokių mokytojų Guljelmas Ebreo (Guglielmo Ebreo), parašęs ir 1463 m. sužadėtuvių proga padovanojęs garsųjį šokių traktatą „Apie šokio meną ir praktiką“ („De pratica seu arte tripudii“) Bonos Sforcos (Sforza) seneliui Galeacui Marijai Sforcai (Galeazzo Maria). Neabejotina, kad juo naudojosi ir pati Bona Sforca.
7.Istorikai pastebi, kad Renesanso epochoje patys siautulingiausi šokiai buvo šokami elito karnavaluose. 1549 m. Lenkijoje, Krokuvos Vavelyje ir medžioklės rezidencijoje Nepolomicuose, Žygimantas Augustas su žmona tapusia Barbora Radvilaite praleido Užgavėnes ir surengė šokių vakarą, kuriame ir patys keletą kartų šoko.
8.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos dienoraščiuose minima, kad 1639 m. kovo 6 d. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje buvo surengti šokiai, kuriuose Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Cecilija Renata Habsburgaitė, valdovo Vladislovo Vazos žmona, ir jos rūmų damos pasirodė pasipuošusios puikiomis kaukėmis. O 1640 m. Užgavėnes Lietuvos valdovas Vladislovas Vaza su dvaru praleido Varšuvoje, kur kelias dienas šokta tiek, kad vienas dvariškis susilaužė koją, o viena dama pirma laiko pagimdė.
9.Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigikštienė Cecilija Renata Habsburgaitė patirtį rengti spalvingus šokius su baleto elementais į Lenkiją ir Lietuvą atsivežė iš savo tėvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus bei Čekijos karaliaus Ferdinando II Habsburgo dvaro. Istorikai mano, kad šokti mėgdavusi moteris buvo pastačiusi 13 didesnės ir mažesnės apimties baletų, kurie panašėjo į rūmų iškilmes ir tapo rūmų gyvenimo tradicija.
Valdovų rūmų muziejus kviečia pamatyti ir išbandyti istorinius šokius
Pasak Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai dr. J. Karpavičienės, muziejaus kolektyvas, gaivindamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje gyvavusias kultūrinio gyvenimo tradicijas, daug dėmesio skiria senajai muzikai ir istoriniams šokiams. „Taip pat siekiame paskatinti visus domėtis, atrasti ir pažinti šiuos fenomenalius reiškinius, kurie yra Europos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasinio kultūros paveldo dalis, mėgautis, kaip juos atlieka profesionalai“, – sakė ji.
Istorinio šokio diena Valdovų rūmuose bus minima 2016 m. liepos 2 d., šeštadienį. Šią dieną į Valdovų rūmus atvykę ir muziejaus lankytojo bilietą įsigiję žmonės bus kviečiami pasinaudoti nemokamomis gidų paslaugomis ir dalyvauti periodiškai 11.00, 13.00 ir 14.30 val. rengiamose teminėse ekskursijose „Reveransas valdovams“. Norintieji po muziejaus erdves vaikščioti individualiai ir sužinoti įdomybių apie žaidimus ir linksmybes istoriniais laikais bus kviečiami pasinaudoti „Atradimų žemėlapiu“ ir laimėti vertingų muziejaus prizų.
Pasyvaus laisvalaikio mėgėjams 10.00–16.00 val. Lankytojų vestibiulio auditorijoje bus rengiamos filmų istorinio šokio tema peržiūros, o trokštantiesiems žinių – nemokamos viešos paskaitos. 12.00 val. numatyta intriguojanti istorinio šokio ekspertės Jūratės Vičienės vieša paskaita „Šokiai Europos valdovų ir diduomenės dvaruose. Istorijos pradžia“, o 14.00 val. – istorinio šokio eksperto doc. dr. Helmuto Šabasevičiaus vieša paskaita „Šokis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarų teatruose“.
Norintieji aktyvaus laisvalaikio 13.00–15.00 val. Lankytojų vestibiulyje galės nemokamai dalyvauti istorinio šokio pamokose „Pavanos ritmu“ ir išmokti šokti vieną populiariausių Renesanso epochos šokių. Išskirtinių šokių mėgėjams bus pasiūlytos istorinio šokio pamokos, kurias 15.00 val. III manieristinėje antikameroje ves žinomos senosios muzikos ir istorinio šokio profesionalų trupės „Cie Fantaisies Baroques“ iš Prancūzijos nariai. Jose galės dalyvauti muziejaus bilietą įsigiję ir iš anksto užsiregistravę lankytojai.
Istorinio šokio dieną Valdovų rūmuose vainikuos 16.00 val. Didžiojoje renesansinėje menėje rengiama „Didžioji prancūziška puota“, kurios epicentre – senosios muzikos ir istorinio šokio prancūzų trupės „Cie Fantaisies Baroques“ teatralizuotas koncertas. Jame choreografines ir muzikines keliones kuriantys atlikėjai kvies susipažinti su XVII–XVIII a. didybe ir prabanga. Pristatant meninį senąjį šokį trupės įkvėpimo šaltiniai – istoriniai veikėjai ir garsiosios kolekcijos, tokios kaip Thoinot Arbeau „Orchésographie“ (1588), Roulio Auger Feuillet „Orchesography, Or the arto f Dancing“ (1700), Pierre`o Rameau „The Dancing Master“ (1725). Į koncertą galės patekti visi muziejaus bilietą įsigiję ir iš anksto užsiregistravę lankytojai.
Istorinio šokio diena Valdovų rūmuose minima jau ketvirtus metus iš eilės. Neabejojama, kad ji tapo viena iš muziejaus kasmetinių tradicijų. Šiais metais Istorinio šokio diena papildė ir Lietuvos muziejų asociacijos rengiamą projektą „Muziejų kelias 2016. Dvarų kultūros atspindžiai“ bei persikėlė į kitus šalies muziejus. 2016 m. birželio 30 d. istorinis šokis taip pat bus prisimintas Rokiškio krašto muziejuje, o liepos 1 d. – Raudondvario dvare.
