Per du mėnesius jis pakvies į daugiau kaip 50 įvairių žanrų meno renginių. Juose pasirodys beveik 200 atlikėjų, tarp jų – svečiai iš dešimties užsienio šalių, dalyvaus menotyrininkai, literatai, žinomi M.K.Čiurlionio kūrybos puoselėtojai, vietos moksleiviai ir pedagogai.
Festivalį pristato solidus iliustruotas leidinys. Tačiau Fondas, pasak jo įkūrėjos ir vadovės Liucijos Stulgienės, išgyvena juodžiausią per 25-erius gyvavimo metus savo veiklos etapą.
– Parama LMRF programoms sumažėjo daugiau negu perpus. Ar Druskininkų festivalyje tai pajusime? – paklausiau L.Stulgienės.
– Šis festivalis ir „Sugrįžimų“ ciklas vieninteliai iš Fondo programų ir sulaukė nedidelės paramos. Kitos ilgametės iniciatyvos iš kultūros biudžeto negavo nė cento.
Stipriai taupydami bandome nenuleisti kokybės kartelės. Publika nesuprastų, jei atsisakytume tradicijų.
Gaila, kad ir Druskininkų savivaldybė jau nebegali mūsų remti kaip anksčiau, nes atsirado kitų renginių. Dėl to festivalis sutrumpėjo: anksčiau jį pradėdavome gegužės pabaigoje.
– Apkarpėte ir savo unikaliąją M.K.Čiurlionio studijų savaitę?
– Šiemet pakeitėme jos formatą, kad priartėtume prie paprastų klausytojų, – kviesime ne į mokslinę konferenciją, bet į populiarius renginius prieš koncertus. Nenorime virsti moksliniu institutu – mūsų misija yra kuo plačiau skleisti M.K.Čiurlionio kūrybą.
– Kaip prisitaikėte prie sumažėjusio biudžeto?
– Svarstėme, kokių programų galėtume atsisakyti, bet nė vienos tokios neradome – visų jų žmonėms reikia.
Tarkime, į ciklą „Alma Mater Musicalis“ Šv.Jonų bažnyčioje publika plaukia kaip į atlaidus. Per 22 jo gyvavimo metus bažnyčioje nėra buvę laisvų vietų. Tačiau jau antrus metus šiam ciklui negauname nė cento.
Tarp kitko tiek pat laiko pristatome jo renginiuose Nacionalinių ir Vyriausybės premijų laureatų kūrybą, o juk tai yra Kultūros ministerijos prioritetuose. Šis ciklas įsitvirtino kaip „mažasis muzikos universitetas“, nes „plikų“ koncertų niekada nerengiame – išsamiai supažindiname ir su kūrėjais, ir su jų darbais.
– Kaipgi išsisukate be paramos?
– Gelbsti Fondo įkurta „Atgaivos“ bendrija, gaunanti šiek tiek lėšų žmonių su negalia globai – jie nemokamai lankosi mūsų renginiuose. Dalį abonementų nuperka universitetai. Be to, dabar kviečiame pasirodyti tuos, kurie sutinka koncertuoti nemokamai.
Skaudžiausia, kad dvejus metus nesulaukiame paramos ir ciklui bažnyčiose „Sekmadienio muzika“, kurį pamėgo daugiavaikės šeimos, senjorai, žmonės su negalia, nes tai – nemokami koncertai.
– Išeitų, kad jūsų veikla nepatinka kultūros strategams?
– Jei nepatiktų, suprasčiau, kodėl negauname pinigų. Tačiau iš kultūros ministrų ir kitų pareigūnų girdime tik pagyras. Aš pati už Fondo veiklą esu gavusi Gedimino ordiną, Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Vilniaus savivaldybės medalį. Nesusiveda galai.
Peršasi viena išvada: projektai yra proteguojami, ir ta tendencija stiprėja. Esu pagal išsilavinimą matematikė, taigi nepriklausau „saviškių“ ratui, matyt, dėl to ekspertai balsuoja prieš.
– Pasižvalgius po Fondo patalpas sostinės centre, atrodo, kad gyvenate prabangiai.
– Šiemet pirmus metus gyvename iš santaupų – to dar nėra buvę. Tai ėjimas į nebūtį. Santaupų turime, nes pelningai pardavėme ankstesnes Fondo patalpas.
– Kas toliau?
– Pardavinėsime kitą nekilnojamąjį turtą (pusiau juokaudama).
– Stasio Vainiūno namus?
– Ne, jų niekada neparduosime, nors jau antrus metus ir S.Vainiūno namų veiklai negauname nė cento. Nesulaukėme jokios pagalbos, net įvykus namuose avarijai, kai užliejome „Skalvijos“ kino centrą.
S.Vainiūno namų reikia tiems, kurie negali rinktis kitur. Per metus čia įvyksta iki 70 meno renginių įvairioms socialinėms grupėms ir muzikuojančiam jaunimui.
Vadinamės Muzikų rėmimo fondu, bet mūsų parama dabar beveik apsiriboja koncertų scenos suteikimu atlikėjams – ne visada galime jiems sumokėti ir honorarą, nes kainuoja salės, jų aptarnavmas, bukletų leidyba.
Nepaisant to, vos ne kasdien sulaukiame norinčiųjų koncertuoti laiškų. Atlikėjai žino, kad bus svetingai sutikti – nesame turėję problemų dėl publikos.
Per 25 metus nebankrutavome (LMRF 25-asis gimtadienis – kitų metų sausio 30-ąją – Red.), išsaugojome visas Fondo programas, puikų kolektyvo branduolį, mūsų idėjas skolinasi kiti. Nepasiduosime.
