Per du mėnesius jis pakvies į daugiau kaip 50 įvairių žanrų meno renginių. Juose pasirodys
beveik 200 atlikėjų, tarp jų – svečiai iš dešimties užsienio šalių,
dalyvaus menotyrininkai, literatai, žinomi M.K.Čiurlionio kūrybos
puoselėtojai, vietos moksleiviai ir pedagogai.
Festivalį pristato solidus iliustruotas leidinys. Tačiau Fondas, pasak jo įkūrėjos ir
vadovės Liucijos Stulgienės, išgyvena juodžiausią per 25-erius gyvavimo metus savo
veiklos etapą.
– Parama LMRF programoms sumažėjo daugiau negu perpus. Ar Druskininkų festivalyje tai pajusime? – paklausiau L.Stulgienės.
– Šis festivalis ir „Sugrįžimų“ ciklas vieninteliai iš Fondo programų
ir sulaukė nedidelės paramos. Kitos ilgametės iniciatyvos iš kultūros biudžeto negavo nė cento.
Stipriai taupydami bandome nenuleisti
kokybės kartelės. Publika nesuprastų, jei atsisakytume tradicijų.
Gaila, kad ir Druskininkų savivaldybė jau nebegali mūsų remti kaip anksčiau, nes
atsirado kitų renginių. Dėl to festivalis sutrumpėjo: anksčiau jį
pradėdavome gegužės pabaigoje.
– Apkarpėte ir savo unikaliąją M.K.Čiurlionio studijų savaitę?
– Šiemet pakeitėme jos formatą, kad priartėtume prie paprastų
klausytojų, – kviesime ne į mokslinę konferenciją, bet į
populiarius renginius prieš koncertus. Nenorime virsti moksliniu
institutu – mūsų misija yra kuo plačiau skleisti M.K.Čiurlionio
kūrybą.
– Kaip prisitaikėte prie sumažėjusio biudžeto?
– Svarstėme, kokių programų galėtume atsisakyti, bet nė vienos tokios neradome
– visų jų žmonėms reikia.
Tarkime, į ciklą „Alma Mater Musicalis“ Šv.Jonų bažnyčioje publika
plaukia kaip į atlaidus. Per 22 jo gyvavimo metus bažnyčioje nėra
buvę laisvų vietų. Tačiau jau antrus metus šiam ciklui negauname nė
cento.
Tarp kitko tiek pat laiko pristatome jo renginiuose Nacionalinių ir
Vyriausybės premijų laureatų kūrybą, o juk tai yra Kultūros ministerijos
prioritetuose.
Šis ciklas įsitvirtino kaip „mažasis muzikos universitetas“,
nes „plikų“ koncertų niekada nerengiame – išsamiai supažindiname ir su
kūrėjais, ir su jų darbais.
– Kaipgi išsisukate be paramos?
– Gelbsti Fondo įkurta „Atgaivos“ bendrija, gaunanti šiek tiek lėšų
žmonių su negalia globai – jie nemokamai lankosi mūsų renginiuose.
Dalį abonementų nuperka universitetai. Be to, dabar kviečiame
pasirodyti tuos, kurie sutinka koncertuoti nemokamai.
Skaudžiausia, kad dvejus metus nesulaukiame paramos ir ciklui
bažnyčiose „Sekmadienio muzika“, kurį pamėgo daugiavaikės šeimos,
senjorai, žmonės su negalia, nes tai – nemokami koncertai.
– Išeitų, kad jūsų veikla nepatinka kultūros strategams?
– Jei nepatiktų, suprasčiau, kodėl negauname pinigų. Tačiau iš kultūros
ministrų ir kitų pareigūnų girdime tik pagyras. Aš pati už Fondo veiklą
esu gavusi Gedimino ordiną, Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“,
Vilniaus savivaldybės medalį. Nesusiveda galai.
Peršasi viena išvada: projektai yra proteguojami, ir ta tendencija
stiprėja. Esu pagal išsilavinimą matematikė, taigi nepriklausau
„saviškių“ ratui, matyt, dėl to ekspertai balsuoja prieš.
– Pasižvalgius po Fondo patalpas sostinės centre, atrodo, kad gyvenate prabangiai.
– Šiemet pirmus metus gyvename iš santaupų – to dar nėra buvę. Tai
ėjimas į nebūtį. Santaupų turime, nes pelningai pardavėme ankstesnes
Fondo patalpas.
– Kas toliau?
– Pardavinėsime kitą nekilnojamąjį turtą (pusiau juokaudama).
– Stasio Vainiūno namus?
– Ne, jų niekada neparduosime, nors jau antrus metus ir S.Vainiūno namų
veiklai negauname nė cento. Nesulaukėme jokios pagalbos, net įvykus
namuose avarijai, kai užliejome „Skalvijos“ kino centrą.
S.Vainiūno namų reikia tiems, kurie negali rinktis kitur. Per metus čia
įvyksta iki 70 meno renginių įvairioms socialinėms grupėms ir
muzikuojančiam jaunimui.
Vadinamės Muzikų rėmimo fondu, bet mūsų parama dabar beveik apsiriboja
koncertų scenos suteikimu atlikėjams – ne visada galime jiems sumokėti ir honorarą, nes kainuoja salės, jų aptarnavmas, bukletų leidyba.
Nepaisant to, vos ne kasdien sulaukiame norinčiųjų koncertuoti laiškų.
Atlikėjai žino, kad bus svetingai sutikti – nesame turėję problemų dėl
publikos.
Per 25 metus nebankrutavome (LMRF 25-asis gimtadienis – kitų metų sausio 30-ąją – Red.), išsaugojome visas Fondo programas,
puikų kolektyvo branduolį, mūsų idėjas skolinasi kiti. Nepasiduosime.
