Panevėžio teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas džiaugiasi projekto „Panevėžys vienija ir taškas!“ tąsa, bet apgailestauja, kad paties teatro kūrybinis sezonas neturi pavadinimo – šūkio, kokius turi Vilniaus ir Kauno teatrai. Todėl paskelbė konkursą reklaminiam šūkiui, kuris atitiktų išskirtinį – tarptautinį – sezoną, kurio metu spektaklius statys iš Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Karelijos pakviesti režisieriai.
Be sceninės kūrybos, ariami ir kiti Panevėžio dirvonai. Apie socialinį-kultūrinį projektą „Panevėžys vienija ir taškas!“, jo vertę, trauką, populiarumą kalbamės su projekto iniciatoriumi J. Miltinio dramos teatro direktoriumi L.M.Zaikausku.
– Projektas „Panevėžys vienija ir taškas!“ įgavo pagreitį ir persirito į antrąją jo pusę. Ar pavyko suvienyti, jeigu taip, tai ką ir kodėl Panevėžiui reikėjo vienyti?
– Sunku į šitą klausimą atsakyti. Lygiai kaip sunku būtų atsakyti, kaip man patinka mano paties spektakliai. Geriau kalbėtų kiti. Įgyvendinant bet kokį projektą, visada norisi kažko idealaus. Tačiau supranti, kad idealui ribų nėra. Jei pavyksta įgyvendinti bent jau 50 procentų, manau, kad tai labai gerai. Bent jau taip sako visi režisieriai apie savo pastatytus spektaklius.
– Kokie šiandien jūsų vadovaujamo teatro prioritetai: sceninė kūryba, visuomeninė, politinė, globalinė veikla?
– Kai pradėjome projektą „Panevėžys vienija. Ir taškas“, galvojome, kad tai bus kultūrinis projektas. Bet dabar, kai į ekologinę temą įsijungė daug įvairių organizacijų, net sveikatos apsaugos, miesto bendruomenės, kurios tvarkė kapines, Nevėžio upės pakrantes. Taigi, projektas tapo ne tik kultūrinis, bet ir socialinis, visuomeninis ir netgi politinis. Pavyzdžiui, spalio mėnesį renginiuose dalyvaus policija.
– Teatro kultūra. Kaip paaiškintumėte šią sąvoką?
– Kaip egzistuoja kiekvienos srities, kiekvienos profesijos kultūra, tarkim, medicinos darbuotojų, dvasininkų kultūra, taip egzistuoja ir teatro kultūra. Savaime suprantama, ji keičiasi, kažkas mums patinka, kažkas nepatinka. Jaunam aktoriui, kuris į sceną repetuoti atėjo su šortais, sakau: „Žinai, ką tau maestro Miltinis padarytų?“
Jis man, aišku, padėkojo už pastabą ir pasakė, nieko blogo negalvojęs ir ateityje žinos, kad su šortais nevalia. Kita vertus, matau, kad dabar su šortais ir į bažnyčią žmonės ateina. Ir niekas į tai dėmesio nekreipia. Tačiau esu senosios kartos atstovas ir manau, kad į bažnyčią ir į sceną geriau eiti mūvint ilgas kelnes...
– Plačiai nuskambėjęs jūsų teatro projektas persivertė į antrąją pusę. Ar viską iki šiol pavyko įgyvendinti? Jeigu būtų suteikta galimybė atsukti laiką atgal, ką keistumėte?
– Tame projekte ypatingai nieko nekeisčiau. Gal įdėmiau ir tinkamiau įvertinčiau kai kuriuos pasiruošimo darbus. Pavyzdžiui, prieš susitikimą su Madrido popiežiškojo Comillas universiteto Šv. Rašto profesore emerite Dolores Aleixandre reikėjo tinkamiau įvertinti susitikimo moderatorių ir pačią profesorę. Tuomet būčiau pats surežisavęs pokalbį. Tačiau pasitikėjau vakaro vedėjais, ir tai nebuvo iki galo apgalvotas renginys. Bet, kaip sakoma, gyveni ir mokaisi iš klaidų. Dar supratau, kad reikia daugiau pačiam padirbėti.
– Pakalbėkime apie finansinę projekto pusę. Kokie kaštai?
– Brangus projektas... Vien pasižiūrėjus, kiek daug rėmėjų yra. Negaliu sakyti, kad jie išgelbėjo, bet daug padėjo ir jiems tariu didelį dėkui. Be rėmėjų būtų sudėtinga įgyvendinti projektą. Tačiau norisi daugiau pinigų turėti. Juolab kad, projektą įgyvendiname iš teatro uždirbtų pinigų. Be to, Kultūros ministerija nedavė mums ne cento. Panevėžio miesto savivaldybė taip pat neskyrė lėšų, tačiau tai buvo kitokia parama ir negaliu varyti Savivaldybės į kampą. Juk projekte su įvairiais renginiais dalyvavo Savivaldybei pavaldžios ir iš jos biudžeto finansuojamos kultūros įstaigos.
– O kaip kitais metais vienysit Panevėžį?
– Vienysim, vienysim. Kol kas iki kitų metų pavasario bus panašiai, kaip ir buvo šiųmečiame projekte. Kiekvienas 2017 metų mėnuo turės savo veidą, temą, o vėliau matysim... Mes pagimdėme šį projektą, mes galim jį ir užmušti. Kai nusibos, mes jį tiesiog užmiršim. Galbūt ką nors kitą sugalvosim. Kadangi dar ne visai nusibodo, vienysimės ir toliau.
Rugsėjis. Vienyti gali ir baimė
Rugsėjo mėnesio renginių ciklas „Panevėžys vienija ir taškas!“ skiriamas gvildenti baimės temai, jos apraiškoms ir kokiais būdais ją galima nugalėti, įveikti. Temos pavadinimas – „Globalaus pasaulio grėsmės ir baimės“. Ta proga bus parodytas premjerinis spektaklis „Lavina“. Pjesės autorius – garsus šiuolaikinis turkų dramaturgas Tundžeras Džiudženoglu. Spektaklio režisierius – teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas. Spektaklis „Lavina“ – dviejų teatrų – J. Miltinio ir Šiaulių – bendras darbas. Į spektaklio temos paskatintas diskusijas įsijungs dvasininkai, psichologai, menininkai ir kitų sričių atstovai.
Spalis – nusikaltimui ir bausmei
Spalio mėnesio renginių ciklas bus skirtas gvildenti nusikaltimo ir bausmės temas. Čia pagrindiniu smuiku gros kino ir teatro legenda Krzysztof‘as Zanussi. Garsusis režisierius statys pjesę „Mirties nuosprendis antrininkui“.
Nauja K. Zanussio pjesė aštriai ir giliai polemizuoja nusikaltimo ir bausmės tema. Istorija mums duoda pamokas, kad yra tokių nusikaltimų, kuriems negalioja senaties terminas. Spektaklis duos progą įvertinti šias pamokas, pasitelkus įvairias scenos meno formas.
Lapkritį prisimins Maidaną
Lapkričio mėnuo bus skirtas Ukrainai. Tai netolimos skaudžios istorijos pamokos – Maidano įvykiai, kuriuos visi stebėjome sulaikę kvapą. Stebėjome per atstumą, girdėdami įvairias įvykių traktuotes.
J. Miltinio dramos teatras paminės Maidano metines, pastatydamas šiuolaikinės ukrainiečių rašytojos Natalijos Vorožbit pjesė. Ją režisuos Kijevo nacionalinio Ivano Franko teatro meno vadovas Stanislavas Moisijevas.
Ši tema vėl duoda peno įvairiems renginiams, diskusijoms apie sudėtingą Ukrainos kelią į Europos erdvę – geopolitinę ir civilizacijos. Teatras tikisi pasikviesti dabartinį Kijevo merą, buvusį panevėžietį Vitalijų Kličko.
J. Miltinio dramos teatro vadovas L. M. Zaikauskas teigia, esą jis pažadėjo atvažiuoti į Panevėžį.
Teatrui talkina kitos kultūros ir švietimo organizacijos
J. Miltinio dramos teatro vadovo inicijuotame projekte dalyvauja įvairios Panevėžio kultūros institucijos: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Dailės ir Fotografijos galerijos, Kraštotyros muziejus, Muzikinis teatras, kino teatras „Garsas“, Bendruomenių rūmai, A galerija, Rimo Bagdono džiazo klubas, Panevėžio kolegija, Panevėžio savivaldybės viešoji biblioteka, miesto gimnazijos ir kitos organizacijos.
Be gausios ir įvairialypės savo veiklos, jos prisideda renginiais teatro pasiūlytomis temomis. Kol kas dar sunku pasakyti, kiek tai populiarina teatrą ir miestą, bet akivaizdu, kad kiekvienas naujas judesys kultūros fronte yra žingsnelis pažangos link.
