M. Levickis Lietuvoje ne tik intensyviai koncertuoja, bet yra ir novatoriškų projektų, skirtų akordeono muzikos populiarinimui, iniciatorius. Šią vasarą jo organizuotuose Tarptautiniuose kompozitorių kursuose gimė net 18 naujų kūrinių akordeonui. Rugpjūčio mėnesį atlikėjas surengė originalių idėjų kupiną Akordeono muzikos savaitę, o dabar grįžta į rimtosios muzikos sceną. Šia proga kalbamės su atlikėju apie artėjantį pasirodymą, ateities planus ir įkvėpimo šaltinius.
-Spalio 14 d. su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniaus kongresų rūmuose atliksite klasikinę programą. Kodėl panorote grįžti į simfoninės muzikos sceną?
-Manau, kad niekada nebuvau pabėgęs nuo simfoninės muzikos. Ji mane lydi visą gyvenimą, nuo pat studijų pradžios. Ir nors akordeonas yra savotiškai nuskriaustas instrumentas, nes jo repertuare beveik nėra simfoninės muzikos, o naujai sukurti opusai su simfoniniu orkestru dažnai sulaukia prieštaringų vertinimų, man labai smagu dirbti su orkestrais. Nesvarbu, ar muzika atliekama klasikiniu, ar kiek neįprastu instrumentu.
Dažnai mano repertuaras nustebina klausytojus ir praplečia jų suvokimo ribas. Tai mane labiausiai ir jaudina. Man norisi, kad mano pasirodymai ir pasirinkti kūriniai įkvėptų ne tik mane patį, bet svarbiausia – klausytojus.
-Ar esate anksčiau koncertavęs su simfoniniu orkestru?
-Žinoma. Esu netgi grojęs simfoniniame orkestre ne kaip solistas, o kaip akordeono partijos atlikėjas. Viena tokių patirčių buvo koncertas su dirigentu Valerijumi Gergijevu. Taigi nesu prašalaitis šioje muzikoje. Man, kaip „pasmerktam būti solistu“, yra itin smagu susitikti su orkestru ir drauge kurti muzikinį įvykį. Tiesą sakant, tai kur kas įdomiau, nei koncertui ruoštis vienam.
-Koks didžiausias iššūkis, grojant su simfoniniu orkestru? Kas labiausiai patinka šiame amplua?
-Anksčiau būdavo iššūkis įrodinėti, kad akordeonas yra visavertis instrumentas klasikinės muzikos scenoje. Dabar to daryti tiesiog nebereikia. Vietoje to yra noras pateisinti ir kolegų muzikantų, ir klausytojų lūkesčius.
Vis dėlto pats didžiausias iššūkis, kurį įveikti ne taip lengva, nes tam reikia šimtų metų, yra repertuaro problemos. Didieji klasikai ar ekstravagantiškieji romantikai akordeonui nekūrė, todėl simfoninės muzikos šiam instrumentui yra labai mažai. Taigi tokie nutrūktgalviai, kaip aš, sudarinėdami repertuarą metasi į kraštutinumus – renkasi kūrinius, originaliai parašytus smuikui ar fortepijonui. Būsimojo koncerto programoje taip pat skambės tokie C. Saint-Saënso ir W. A. Mozarto kūriniai. Vis dėlto didžiuojuosi, kad šalia jų atliksiu ir originalų kūrinį akordeonui iš praėjusio amžiaus – spalvingą ir nuotaikingą V. Trojano ciklą „Pasakos“.
-Nepaisant to, kad koncerte Vilniaus kongresų rūmuose bus atliekama klasikinių kūrinių programa, bilietų į koncertą nebeliko likus daugiau kaip mėnesiui iki koncerto. Gal žmonės vis labiau pasiilgsta kokybiškos muzikos?
-Reikėtų paklausti žmonių. Ko gero, klausytojams reikia veidų ir asmenybių, bet to nepakanka. Klausytojams reikia ir gerų pasiūlymų, t. y. geros programos, kuri įtrauktų, keltų intrigą, būtų ir žavinga, ir kupina iššūkių vienu metu.
-Kokie artimiausi jūsų planai?
-Didžioji dalis mano veiklos telkiasi užsienyje, tačiau džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje jos yra nemažai. Jau gruodžio mėnesį pristatysiu savo kuriamą „Classic Live Show“, kuriame taip pat grieš simfoninis orkestras, tiesa, gal ne toks didelis, kaip Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Be to, laukia koncertiniai turai Rusijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Korėjoje, Ispanijoje. Dalis tų koncertų taip pat bus su simfoniniais orkestrais.
-Kas jus labiausiai įkvepia kasdienėje veikloje?
-Kasdienei veiklai nereikia įkvėpimo. Kasdienei veiklai reikia nuožmaus pasiryžimo dirbti. Bet juk jo irgi nebūna kasdien. Dėl to nesikremtu, reikia ir pailsėti. Mano pastebėjimu, didžiausias įkvėpimas atsiranda tada, kai siela ir kūnas yra ramybės būsenos, o kol vyksta daug koncertų, kelionių – įkvėpimas snaudžia.
Kita vertus, jis išsiskleidžia ir kiekvieno mano pasirodymo metu. Dažnai iš scenos partnerių sulaukiu komentarų, kad jie manęs neatpažįsta, kai būnu scenoje, nes repetuodamas ir gyvenime aš galiu būti pragmatiškas ir konkretus. Tačiau koncertuose atsiranda magijos.
Akordeonininko Martyno Levickio ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, diriguojamo Mindaugo Piečaičio, koncertas „Martynas Levickis: kelionė akordeonu“ įvyks spalio 14 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir spalio 15 d. Klaipėdos koncertų salėje.
