Improvizacija ir šiuolaikinė muzika – artimesnės, nei gali atrodyti

Saksofonininko Liudo Mockūno triumfališkas pasirodymas „Gaidoje“ tarsi pratęsė jo monologą džiazo festivalyje: tai ne tokios jau tolimos teritorijos.

Saksofonininkas L.Mockūnas ieško tik jam vienam būdingų skambesių.<br>V.Suslavičiaus nuotr.
Saksofonininkas L.Mockūnas ieško tik jam vienam būdingų skambesių.<br>V.Suslavičiaus nuotr.
Bosinis saksofonas – mėgstamiausias L.Mockūno instrumentas.<br>D.Matvejevo nuotr.
Bosinis saksofonas – mėgstamiausias L.Mockūno instrumentas.<br>D.Matvejevo nuotr.
Kompozitorius V.Germanavičius džiaugėsi, kad L.Mockūnas gali įveikti bet kokio sudėtingumo muzikinį tekstą. „Povandeninę geometriją“ jis parašė be nuolaidų solistui.<br>D.Matvejevo nuotr.
Kompozitorius V.Germanavičius džiaugėsi, kad L.Mockūnas gali įveikti bet kokio sudėtingumo muzikinį tekstą. „Povandeninę geometriją“ jis parašė be nuolaidų solistui.<br>D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Austė Radžiūnaitė

Oct 24, 2016, 2:24 PM, atnaujinta May 10, 2017, 7:24 AM

L.Mockūno gyvybingas muzikavimas bosiniu ir soprano saksofonais Vytauto Germanavičiaus kūrinio „Povandeninė geometrija“ saksofonams ir simfoniniam orkestrui „Gaidos“ premjeroje tapo vienu ryškiausių pirmųjų festivalio dienų įspūdžių.

Girdėjusieji Liudo pasirodymus „Vilnius Jazz“ scenoje ir „Gaidoje“ turėjo pajusti jų panašumų, nors viename skambėjo improvizuotas monologas, o kitame – kompozitoriaus natomis užrašyta partija.

Spontaniškas – ne tik džiazas

Tiesa, džiazuodamas L.Mockūnas nardino instrumentą į vandenį dubenyje, išgaudamas nebūdingo saksofonui tembro skambesius, burbuliavimą, spygčiojimus. Tačiau ir V.Germanavičiaus kūrinys skraidino į povandeninį keistų būtybių pasaulį, kurį muzikantas perteikė stulbinama technikų, tembrų ir štrichų įvairove, įterpdamas šūkčiojimus ir begarsius pūsčiojimus, kaip džiaze. Svarbiausia, tai buvo vientisas, įtraukiantis pasakojimas.

Improvizacinė ir akademinė muzika nėra tokios tolimos teritorijos, kaip kartais atrodo. Pats Liudas yra pabrėžęs, kad kiekviena džiazo kompozicija – tai apgalvotos struktūros kūrinys, tarsi tema su variacijomis.

Todėl ir džiazo muzikantams reikia mokytis tekstus, repetuoti. Tik kai tekstai išmokti, įgyjama laisvė juos preparuojant, ardant ir konstruojant iš naujo. Tai intuityvus ir kartu racionalus procesas.

Liudas „Gaidoje“ atskleidė, kaip muzikavimo laisvė, gebėjimas operuoti sukauptu bagažu įkvepia spontaniškos dvasios akademinei muzikai.

Metodas – grįžti  prie „balto lapo“

Galima neabejoti, kad kitas muzikantas „Povandeninę geometriją“ pagrotų kitaip. Liudas savo ypatingų tembrų ir grojimo manieros ieškojo ilgus metus.

Tik prieš savaitę, „Vilnius Jazz“ scenoje, L.Mockūnas surengė savo pirmąjį solinį rečitalį, parodžiusį, kas virtuozui yra svarbu.

Ištarti savo žodį šiais laikais, kai, regis, jau išbandytos ir atskleistos visos saksofonų galimybės, – pragariškai sunku. Tačiau L.Mockūnas surado savo kelią.

„Dar 2011 metais, kurdamas muziką Artūro Areimos spektakliui „Prakeiktieji“ (ji pelnė autoriui Auksinį scenos kryžių), supratau, kad vienas būdų išlikti autentiškam – tai tarsi atsistoti prieš „baltą lapą“ ir užaštrinus visas klausos jusles, įsiklausant į aplinką, pasinerti į meditaciją, kuri nežinia, kur nuves.

Tokiais momentais instrumentas ir grojimo technikos tampa visiškai nesvarbios, yra naudojami labiau intuityviai negu sąmoningai. Tarsi grįžti prie pradžių pradžios – kaip vaikas mėgaujiesi garsais ar kaip liaudies muzikantas atsiveri per garsą, ieškodamas savo pasakojimu savasties ir ramybės“, -- atviravo menininkas.

Moko studentus nauja dvasia

Nenuostabu, kad būtent L.Mockūnui kartu su kompozitoriumi Vykintu Baltaku buvo patikėta sukurti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiuolaikinės muzikos atlikėjams skirtą magistro studijų programą, startavusią šį rugsėjį. Iki šiol būsimi muzikantai su šiuolaikine kūryba akademijoje susidurdavo tik retsykiais ir beveik atsitiktinai.

Įdomu, kad pirmaisiais naujos programos studentais tapo Džiazo skyriaus ugdytiniai.

„ Atliekant šiuolaikinę muziką neįmanoma išsiversti be improvizavimo įgūdžių, o bet kurios muzikos geras atlikimas artėja prie improvizacijos“, – pabrėžė ir V.Baltakas.

Studijas Vakaruose baigęs ir ten išgarsėjęs anksčiau nei gimtinėje kompozitorius -- taip pat vienas muzikos permainų Lietuvoje pranašų. 2009-aisiais jo įkurtas Lietuvos ansamblių tinklas (LAT) sutelkė geriausius šalies šiuolaikinės muzikos atlikėjus lietuviškos muzikos sklaidai svetur bei užsienio šiuolaikinės kūrybos populiarinimui Lietuvoje, jau parengė daug įdomių projektų.

Be LAT neapsiėjo ir šiemetė „Gaida“. Praėjusį šeštadienį V.Baltako vadovaujami muzikantai pristatė festivalyje jo sumanytą originalią programą „Muzika vaizde ir vaizdas muzikoje“. O simfoniniame „Gaidos“ pradžios vakare išgirdome ir paties kompozitoriaus kūrybos – žavią jo „Commentum“ versiją violončelei ir orkestrui, kurią virtuoziškai atliko italų violončelininkas Francesco Dillonas su brito Jonathano Bermano diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Du kūrybingi menininkai stipriai pagyvino šiuolaikinės muzikos peizažą Lietuvoje, o susivieniję gali jį net pakeisti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.