Premjeriniai spektakliai bus parodyti spalio 28 ir 29 dienomis.
Džuljetos ir Romeo vaidmenis rengia visa plejada baleto artistų.
Džuljetą šoks Neringa Česaitytė, Anastasija Čumakova, Kristina
Gudžiūnaitė, Olesia Šaitanova, Eimantė Šeškutė, Romeo – Romas
Ceizaris, Kipras Chlebinskas, Jeronimas Krivickas, Jonas Laucius,
Genadijus Žukovskis.
K.Pastoras savo „Romeo ir Džuljetą“ sukūrė 2008 m. Škotijos
baletui, Edinburgo festivalio teatrui. 2014 m. šio pastatymo
premjerą parengė Varšuvos didysis teatras, tais pačiais metais
Čikagoje baletą pastatė „Joffrey Ballet“ trupė, kuri šį sezoną jį
rodys Niujorke.
Ko tikėtis iš spektaklio Vilniuje?
„Trumpai galima pasakyti, kad tai – atnaujintas spektaklis.
Aišku, jo centre – dviejų įsimylėjėlių istorija. Bet čia ji
egzistuos konfliktų fone. Didžiule inspiracija šiam baletui tapo S.
Prokofjevo muzika. Tai – geriausia muzika, parašyta baletui. Aišku,
svarbu ir politinė plotmė. Williamo Shakespeare'o
tekstas pasitarnavo siekiant priartinti šią istoriją prie politinės
plotmės“, – kalbėjo choreografas.
Baleto „Romeo ir Džuljeta“ pastatymų istorija – ilga. K.Pastoras sakė norėjęs atrasti savo kelią, bet tam reikėjo
korekcijų. Joms buvo gautas kompozitoriaus anūko Gabrielio
Prokofjevo leidimas.
„Turiu pasakyti, kad S.Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos“
partitūra – labai neromantiška, joje yra aštrių sąskambių. Žinoma,
kad šioje istorijoje egzistuoja graži Romeo ir Džuljetos meilė. Bet
ji vyksta tarp konfliktų – pirmiausia Kapulečių ir Montekių šeimų
konfliktų. Bet aš siekiau parodyti ir Džuljetos konfliktą su tėvu,
kuris nori ją ištekinti. O ji, būdama tik 13 metų, jau turi tvirtą
charakterį.
Kai tėvas lydi Džuljetą į jos pirmąją puotą, greitai suprantame
– tam, kad Džuljeta būtų parodyta pasauliui. Tėvas dairosi dukrai
tinkamo jaunikio. Taip reikalai buvo tvarkomi W.Shakespeare'o laikais,
bet tas pat vyksta ir šiandien. Turtingos šeimos dukrai puotoje
ieškoma tinkamo jaunikio. Nuo W.Shakespeare'o laikų niekas nepasikeitė.
Ir turime atvirai pripažinti, kad gerai žinomo turtingo verslininko
duktė greičiausiai neištekės už vargšo studenčioko, kuris dar tik
pradeda kurti, tarkim, teatrui pjeses“, – dėstė K. Pastoras.
Baleto scenografiją sukūrė dailininkė Tatjana van Walsum iš Olandijos.
„Šis spektaklis keliauja per skirtingas epochas ir tai tapo
iššūkiu“, – sakė dailininkė.
Spektaklyje vaizduojami 1930-ieji, 1950-ieji ir mūsų laikai,
todėl jo scenografija keisis kelis kartus. Veiksmas vyksta
Italijoje, galbūt – Romoje. Pirmajame veiksme vaizduojami 1930-ieji
– fašizmo suklestėjimas Italijoje. 1950-ieji – spalvos, mašinos, po
Antrojo pasaulinio karo atsigaunančios šalies gyvenimas.
Scenografija parodo konkretų laiką, epochą, tačiau apie
kostiumus to nepasakysi. Romeo ir Džuljeta bus aprengti mūsų dienų
drabužiais. Anot scenografės, šie personažai neturi laikmečio,
epochos.
K.Pastoro nuomone, W.Shakespeare'as konflikto grūdą užčiuopė
tiesiog genialiai. Pjesę jis parašė daugiau kaip prieš 400 metų, o
tai aktualu ir šiandien. W.Shakespeare'ą galima interpretuoti visaip ir
jis vis tiek bus genialus.
„Mano požiūriu, W.Shakespeare'as yra revoliucionierius, didysis
kritikas. Štai kodėl atskirties, galios, ginčų temos jo darbuose
svarbios lygiai tiek, kiek ir meilė. Jis nepasakoja saldžios
istorijos, net jei „Romeo ir Džuljetą“ norime matyti tokioje
šviesoje, – kalbėjo K. Pastoras. – Kartais su kolegomis
pajuokaujame, kad W.Shakespeare'as – pats geriausias baletų libretų
autorius“.