Šių metų vasarį teatras paskelbė idėjų konkursą, komisija atrinko penkis laureatus, prie jų atskiru teatro kvietimu prisijungė trys jaunieji dramaturgai. Vienam konkurso dalyviui, itin gerai įvertintam komisijos, tačiau pateikusiam paraišką ne mito tema, buvo suteikta teisė dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse kartu su kitais jaunaisiais autoriais, tik klausytojo teisėmis.
Devyni jaunieji tekstų kūrėjai gavo galimybę kurti pjesę su rašytojais Sigitu Parulskiu ir Piotru Gruszczynskiu. Šių metų festivalio tema buvo mitas, juo remdamiesi dalyviai kone pusmetį konstravo naujus tekstus, kuriuos lapkričio pradžioje bus galima išgirsti skaitomus aktorių. Visi renginiai nemokami.
Kūryba prasidėjo vasarą
Intensyvių komandinių ir privačių sesijų metu vasarą ir rudenį savo idėjas kartu su P. Gruszczynskiu ir S.Parulskiu plėtojo kviestiniai dramaturgai Teklė Kavtaradzė, Birutė Kapustinskaitė ir Mindaugas Nastaravičius bei penki konkursą laimėję jaunieji tekstų kūrėjai – Augustas Sireikis, Virginija Rimkaitė, Jevgenija Karpikova, Dovilė Statkevičienė, Andrius Jevsejevas ir laisvojo klausytojo teisėmis – Aleksandras Špilevojus.
Rašantiesiems buvo siūloma per konkrečius mitologinius personažus ar žinomų mitų siužetus perteikti šiandieninės tikrovės atspindį. Nuo mito buvo tolta ir vėl prie jo grįžtama, kūrybines kančias keitė įkvėpimas, vienus aplankęs anksčiau, kitus – vėliau, trečių – atidėtas... Lapkričio pradžioje žiūrovai yra kviečiami susipažinti su jaunaisiais kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusiais dramaturgais ir jų mentoriais bei pasiklausyti keturių pjesių skaitymo.
Dialogas su mokytoju
Pirmosios pjesės – aktoriaus Aleksandro Špilevojaus „Babelio“, kurį įkvėpė Ivano Vypyrajevo kūryba, – skaitymas vyks lapkričio 3 d. LNDT Studijoje. Laisvojo klausytojo teisėmis dirbtuvėse dalyvavęs jaunasis dramaturgas kūrybinio proceso pabaigoje pateikė naują savo pjesę, su kuria bus kviečiami susipažinti ir žiūrovai.
„Babelis“ – tai kūrinys apie žmonių nesikalbėjimą ir to nesikalbėjimo pasekmes. Vieni pjesės herojai negali kalbėti, nes bijo sugriauti santykius, nes atprato kalbėti apie tai, kas jiems yra iš tikrųjų svarbu. Kitiems kalbėti atvirai neleidžia jų senos nuodėmės, paslaptys ir melai, kuriuose jie skęsta. Dar kiti nekalba ir nebendrauja, nes pasineria tik į save ir savo ambicijas, tad tikras kontaktas su kitu žmogumi jiems tampa neįmanomas. Jie ne tik nekalba, bet ir negirdi, kai kas nors pabando pasakyti kažką tikro jiems patiems.
Teksto autorius Aleksandras sako: „Ši pjesė yra mano bandymas užmegzti kūrybinį dialogą su mylimu dramaturgu ir vienu pirmųjų mano dramaturgijos mokytojų I.Vyrypajevu. Pjesėje ieškau sąlyčio su jo kūryba, todėl akyliausi žiūrovai „Babelyje“ atras epizodų ir netgi kelis personažus iš jo gerai žinomų pjesių. Jie trumpam užsuks aplankyti mano pjesės pagrindinių personažų.“
„Babelis“ jau ne pirmoji Lietuvos rusų dramos teatre vaidinančio aktoriaus A.Špilevojaus sukurta pjesė. Šiemet Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ programoje nutarta suteikti Aleksandrui galimybę režisuoti savo paties pjesę „Neišmoktos pamokos“. Tas pats tekstas Dalios Tamulevičiūtės vardo dramaturgijos konkurse buvo pripažintas įdomiausiu – jam suteiktas 20 tūkst. eurų prizinis fondas, skirtas pristatyti spektaklį Lietuvos rusų dramos teatro scenoje, režisuotą Jono Vaitkaus ir Airidos Gintautaitės, o rugsėjį – Maskvoje, šiuolaikinės dramaturgijos konkurse „Liubimovka“. LNDT A.Špilevojus vaidina spektakliuose „Atžalynas“ ir „Visuomenės priešas“.
Monologas bet kuriai moteriai
Tuo metu kita aktorė, besimatuojanti dramaturgės vaidmenį, Jevgenija Karpikova teigia visuomet norėjusi parašyti tekstą, kurį galėtų skaityti bet kuri moteris. Lapkričio 5 d. 19 val. LNDT studijoje bus pristatyta jos monopjesė „Lilitos monologai“.
Pasak Jevgenijos, ji siekė parašyti drąsų tekstą, kuris iššoktų lyg patranka. „Tekstas suskambėjo tą akimirką, kai pirmą kartą išgirdau jį iš šalies – kai jį perskaitė Žana Gončiar. Supratau, kad tekstas visgi ne tik apie mane, nors man, kaip rusaitei, sunku buvo rašyti lietuviškai – ne dėl tautybės, bet dėl kitos melodikos, organikos. Rašiau kūrinį visiškai jusliškai, kaip skirtą visoms moterims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tautybės ir socialinio statuso“, – dėstė J.Karpikova.
Anot menininkės, ji visada norėjo parašyti pjesę apie nuodėmingą moterį, tačiau kūrybinių dirbtuvių metu tekstas virto pasakojimu apie tikrą, gyvenimišką, mūsų visų draugę ar kaimynę. Mitas autorei tapo mokytoju, „nustatė teksto temperatūrą“.
„Lilitos monologai“ – tai pasakojimas apie moterį, kuri norėjo gyventi kitaip, nepriklausydama nuo vyro, pagal savo taisykles. „Norėjau pavaizduoti patologišką moters pasaulį, neturintį logikos, bet tuo pat metu operuojantį „tradiciniais“ mūsų visuomenės principais, – teigė J.Karpikova, – Norėjau, bet išėjo kitaip“.
Jauno žmogaus nerimas
Tarp dviejų Lietuvos rusų dramos teatro aktorių pjesių skaitymų lapkričio 4 d. 19 val. LNDT studijoje įsiterps lietuvių literatūros ir filosofijos studijas Vilniaus universitete krimtusio Augusto Sireikio pasakojimas „Aktų salė“.
Anot jaunojo autoriaus, jo pjesė – tai istorija apie „užspaustą“ jauno žmogaus nerimą, kylantį iš įtempto santykio su šiuolaikiniu pasauliu. Tai žvilgsnis į hipsterių, pozityvistinių progreso ideologijų, niekur nedingusio postmodernizmo, mados, įvaizdžių ir laisvės, kuri įgyjama be kovos, kartą. Tai bandymas užčiuopti jos baimes ir idealus.
Pasak A.Sireikio, neatsitiktinis čia ir Prometėjo mitas – po didžiųjų pasakojimų, didžiųjų vertybių ir didžiųjų dievų mirties, po to, kai senojo titano vogta ugnis tampa visiems prieinama preke, prometėjiška ambicija, jos reikmė bei pavojai prašosi būti apmąstyti iš naujo.
Jaunasis dramaturgas pasakoja, kad „Versmės“ dirbtuvės jam buvo puiki proga ne tik mokytis iš patyrusių dramaturgų, bet ir kritiškiau įvertinti savo idėjas bei jų raišką tekste.
„Darbas su S.Parulskiu buvo lyg variklio išardymas – užuot sulipdžius turimas idėjas, veikėjų vizijas ar jau parašytus monologus, reikėjo tiksliai apsibrėžti pjesės struktūrą. Nors kartais atrodo, jog tekstas gali tiesiog „plaukti“, yra vertinga prieš rašant sudaryti aiškų ir detalų planą, kuris neleistų nuklysti į mažai susijusias su pagrindine idėja peripetijas.
Su P.Gruszczyńskiu dirbome labiau teorinėje plotmėje – kėlėme klausimus apie santykius tarp mito ir modernybės, kūrybos ir nūdienos socialinių problemų, konkrečios idėjos ir šiuolaikinės dramaturgijos konteksto. Diskusijų tikslas buvo mokymąsi iš geriausiųjų suderinti su unikalaus, asmeninio ir savito balso paieškomis, įvertinti mito reikšmę mums patiems bei šiuolaikinei visuomenei“.
Aptars „Versmės“ procesus
Lapkričio 6 d. 17 val. LNDT studijoje žiūrovai bus kviečiami susipažinti ir su kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusiais, bet savo tekstų šį rudenį nepristatančiais dramaturgais. Apie savo idėjas ir mitų kompiliacijas pasakos Andrius Jevsejevas, Mindaugas Nastaravičius, Teklė Kavtaradzė, Birutė Kapustinskaitė, Dovilė Statkevičienė.
Jie kartu su tekstus pristatančiais kolegomis bei mentoriais P.Gruszczynskiu ir S.Parulskiu aptars „Versmės“ procesus, pasidalys užkulisių nuotaikomis ir vyksmais. Pokalbį moderuos dramaturgė, „Versmės“ konkurso komisijos narė Gabrielė Labanauskaitė, taip pat vesianti ir diskusijas po visų pjesių skaitymų.
Iškart po šio aptarimo žiūrovai kviečiami ateiti į LNDT Mažąją salę, kurioje vyks paskutinės pjesės – Virginijos Rimkaitės teksto „virimo temperatūra 5425“ skaitymas. Pjesės atspirties taškas – antikos mitų herojaus Tantalo istorija: prasikaltęs dievams, jis buvo įkalintas pragare ir pasmerktas amžiams kęsti troškulį ir alkį. Kitaip tariant, dievai atėmė iš Tantalo galimybę vartoti, ir tai buvo jo amžinasis pragaras.
Pjesėje bandoma priešinga situacija – gal būtent vartotojiškumas yra tikrasis nūdienos pragaras? Galbūt perteklius, o ne stygius yra šių dienų grėsmė?
Klaipėdos universiteto Lietuvių filologijos ir režisūros bakalaurą bei Teatrologijos magistrą šiemet įgijusi V.Rimkaitė, prisimindama kūrybines dirbtuves, pasakojo: „P. Gruszczynskio dirbtuvių metu susipažinę su šiuolaikinių autorių, savaip interpretuojančių mitą, kūriniais, o S.Parulskio dirbtuvėse grįžę prie aiškios ir logiškos struktūros, mes visapusiškai „pasikaustėme“, kiek tai įmanoma per tokį trumpą laiką.
Kadangi dramaturgų kalvės Lietuvoje tarsi nėra, LNDT inicijuotos dirbtuvės pradedantiesiems dramaturgams yra itin svarbios. Dramos pasaulyje, kaip ir bet kur kitur, egzistuoja dėsniai, kuriuos pravartu žinoti ir perprasti. Taip sumažėja rizikos kurti paslapties migloje skendintį, tik sau tarnaujantį meną“.
PROGRAMA:
Lapkričio 3 d.
19 val. LNDT Studija Aleksandr Špilevoj „Babelis“
Lapkričio 4 d.
19 val. LNDT Studija Augustas Sireikis „Aktų salė“
Lapkričio 5 d. 19 val. LNDT Studija Jevgenija Karpikova „Lilitos monologai“
Lapkričio 6 d.
17 val. LNDT Studija „Versmės“ procesų pristatymas, pasidalijimas užkulisių nuotaikomis ir vyksmais, gautų tekstų aptarimas, skaitymuose nedalyvaujančių autorių (Andrius Jevsejevas, Mindaugas Nastaravičius, Teklė Kavtaradzė, Birutė Kapustinskaitė, Dovilė Statkevičienė) idėjų pristatymas 19 val. Mažoji salė Virginija Rimkaitė „virimo temperatūra 5425“
Po pjesių skaitymų vyks aptarimai su žiūrovais, visi renginiai nemokami, daugiau informacijos – www.teatras.lt
