Aktoriai Birutė Belada Tauterytė, Jurgis Marčėnas, Danas Kamarauskas, Mantas Zemleckas ir „WhaleSounds“ idėjos autorius Gabrielius Zapalskis, banginio legenda pailiustruoja savo kūrybinę muzikos filosofiją. Kokia ji – kalbamės su grupės nariais, jau spėjusiais prisistatyti ne tik lietuvių publikai „Loftas fest“ renginuose, bet ir tarptautinėse „Tedex“, „Now Japan“ ir „What’s next“ konferencijose.
-Kaip gimė banginio legenda, kuria iliustruojate savo muziką? Muzikantai dažniausiai tam pasitelkia įvaizdį, asmeninius išgyvenimus, patirtis, o Jūs sekate istoriją apie vienišą banginį? Kodėl?
Gabrielius Zapalskis: Kai nesinori aiškinti kūrybos principų, pasirenki aiškiau suprantamą istoriją. Legenda sustruktūrizuoja, apibūdina ryšį, kurį bandome išreikšti muzika.
Norėjosi nupasakoti jausmą, kuris maišantis žanrams aidi mūsų muzikoje. To ilgesio, nepasiekiamumo jausmą, kai bandai prisišaukti tai, kas palikta – banginį, pasaulį, praeitį... Girdėjome, kad žmonės klausydami mūsų – medituoja. Prieš akis jiems kyla gyvenimo dokumentika, apmąstymai apie tai, koks esu, ką darau, kaip gyvenu ir kodėl? Ieškome sąskambių, kurie padėtų atsakyti, grąžintų tai, kas seniai pamiršta.
- Kas yra Jūsų klausytojas, kuriam adresuojate šį išgyvenimą, potyrį, kaip ši muzika turėtų būti priimta?
Jurgis Marčėnas: Specifinė muzika, reikalauja specifinio klausytojo. Jis turi nueiti ilgą kelią vien, kad rastų kur grojame. Mūsų klausytojas – tai besidomintis ieškotojas, kuris nebijo rizikuoti, būti su savimi.
Paklausyti „WhaleSounds“ galite čia.
Birutė Belada Tauterytė: Norime, kad mūsų muzika virstų kelione, kad žiūrovas panirtų ir joje pabūtų. Tam reikia ir tinkamos erdvės.
Danas Kamarauskas: Tai susitikimas su savimi, kai gali užsimiršti. Mūsų klausytojai – nebijantys būti su savimi žmonės, nes kai kuriems tai nėra lengva.
G.Z.: Daugybė stilių pasaulyje gimė kaip maištas, stengiantis eiti prieš srovę, galvojant, kad tokios muzikos dar niekas negirdėjo. Iš maišto eina brutali energija. Mums tai netinka. Norime plaukti.
– Nesate naujokai scenoje – Jūs aktoriai ir kūrybinių procesų Jums netrūksta, kodėl pasukote ir muzikos keliu? Ar sunku pradėti, ypač kai grojate gan „nišinę“ muziką?
D. K.: Mus sulipdė šešeri metai gyvenimo kartu. Grupę vadiname laivo įgula, į kurią kiekvienas atnešė savo gyvenimo patirtį, skirtingus muzikos stilius, grojimą. Susikalbame nekalbėdami.
B.T.: Ilgai trynėmis ant palangių studijuodami kartu. Žinojome, kad vieną dieną, iš to kas nors išeis. Turėjome progą pagroti ir susiėjome. Svarbi bendra muzikinė išraiška, ieškojimai, idėjos...
G.Z.: Vienas vadybininkas sakė, kad grojame meną. Džiugu, sako, bet meno klauso labai mažai, todėl pinigų nebus. Kitas sakė – turime vidinį bagažą. Interpretacijų daug, bet pagrindinis variklis emocijos – tai, ką norisi pasakyti...
Kalbant apie žmones, instrumentus, repeticijų erdves, nepatikiu, kaip viskas plaukia. Neturime instrumentų, mikrofonų, technikos, transporto – vienintelį sintezatorių. Neseniai vyko „Sofar sounds“ koncertas, vieną kūrinį Belada atliko nuotoliniu būdu, nes tuo metu buvo Slovėnijoje. Kyla problemų, bet mes prisitaikome.
- Išgirdę vadybininkų reakcijas, dėl nepelningos veiklos, kodėl tęsiate, juk groti galima ir sau, repeticijų salėje?
G.Z.: Groju, nes tikiu muzikos apvalymo galia. Man nesvarbu, ar tai menas. Groju dėl šiurpo, priartėjimo prie ribos. Grojame ne dėl tarpusavio pabendravimo, bet ir kitų.
J. M.: Mąstant, kodėl aš tai darau, pamenu momentą iš vaikystės, kai skendau. Galvoju, jei tuo metu, kai viskas niaukiasi ir matai tik šviesą, išgirsčiau banginį, turbūt, labai nurimčiau. Emocinės asociacijos, kurių žodžiais neįvardinsi – dalykai atėję iš teatro. Juos tiesiog jauti.
Jūsų muzikoje gausu asociacijų, kurios nuotaikomis, spalvomis jungiasi į siužetus ir panardina klausytoją į kelionę... Tai labai teatrališkas motyvas. Ar galvojote, kaip aktorystė praplečia Jūsų muzikinę kūrybą?
D. K.: Grodamas vedi istoriją, kurią dar ir įsivaizduoji. Kūrinius analizuojame, kalbėdami apie vidines spalvas. Tai atėjo iš teatro.
G. Z.: Bendraujame emocijomis, istorijomis, spalvomis, nes sunku susikalbėti natomis. Nei vienas neturime muzikinio išsilavinimo. Istorija reikalinga, kad pateisintum tai, ką darai.
B. T.: Viename koncerte Arnoldas Lukošius prasitarė, kad muzikantas ant scenos yra nuoširdus, o aktorius visada meluoja. Pagalvojau, kad mums taip nėra. Stengiamės nekurti teatro. Man muzika iš prigimties atrodo teisingesnė ir natūralesnė. Vienintelis teatrinis elementas scenoje – pripučiamas banginis.
Matant penkis aktorius scenoje, tampa įdomu stebėti ir kaip grojate. Kiekvienas tarsi vedate savo atskirą liniją – kaip pasiskirstote vaidmenimis?
G.Z.: Kaip sakė Danas, esame laivo įgula. Belada kaip Sirena – ji mūsų vokalas, garsas, ryšys, šviesa. Danas – kompasas, tiria vandens sroves, toks subtilusis pasaulis. Jurgis, kalbant apie judėjimą, yra variklis, variklio mechanikas, judėjimo katalizatorius-prižiūrėtojas, Mantas – energetika, nuolat atneša naujų spalvų, įpučia deguonies, elektromechanikas.
J. M.: O kapitono ir kompozitoriaus vaidmuo tenka Gabrieliui. Tai neįprasta, kad pats kompozitorius groja kartu su grupe.
- Kas atvedė iki tam tikrų apibendrinimų, suformavo tai, kad dabar galite laisvai apmąstyti savo patirtį, kūrybą, muziką?
B.T.: Inspiracijos kyla intuityviai, iš muzikos, žodžio. Krūvį neša viskas, ką patiriame gyvenime.
J.M.: Inspiruoja tai, kad užsidaręs su šiais žmonėmis, kuriuosi geresnio gyvenimo, pasaulio mitą. Atrodo, kuo daugiau savo gyvenimo įnešu, tuo – blogiau. Viską norisi palikti už durų. Su iššūkiu, kurio buityje kartais nepriimu, čia stengiuosi kovoti. Vadinasi, tai mane grūdina ir ruošia, lengvesniam gyvenimui išėjus.
G. Z.: Aktorinį pojūtį, kurį suteikė mokytojas Aidas Giniotis, dabar bandome išlieti per muziką. Esame už tai dėkingi. Džiaugiamės, kad kolegos, mokytojai lanko mūsų koncertus ir duoda patarimų: buvo daug ar mažai stichijos, struktūros... Visi dalyvauja kūrybiniame procese ir padeda mums augti.
D. K.: Svarbu paminėti ir bičiulius „Kamanių šilelį“, kuriame groja mūsų grupės narys Mantas Zemleckas. Su Kamile Gudmonaite jie mums leido repetuoti jų namuose, skolino instrumentus, techniką, jiems esame dėkingi.
