Pjesė sukurta remiantis LRDT aktorių laboratorijos „Mano meninis gyvenimas“ medžiaga. Spektaklio premjera įvyks lapkričio 19 d. Jis bus vaidinamas rusų kalba su lietuviškais subtitrais.
„Spektaklis paremtas nuoširdžiais aktorių pasakojimais, diskusijomis – tai nėra klasikinė dramaturginė medžiaga, – paaiškino teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus. – Aktorių supratimas apie tėvynę – skirtingas. Žinau, kad ta tema – gyva, apaugusi baime, nepatogumais, nes nežinai, kokia bus reakcija. Spektaklis tuo ir sudėtingas, kad įgyvendinti tas išpažintis nėra lengva“.
Spektaklio režisierius G.Surkovas sakė, kad pjesė balansuoja tarp išpažinties ir dokumentikos.
„Nežinia, kokia bus žiūrovų reakcija. Temos spektaklyje gvildenamos labai aštrios. Spektaklio forma, kai aktoriai nieko nevaidina, o tik pasakoja savo istorijas, būtų nuobodi. Todėl mūsų spektaklis susideda ir iš dokumentinių fragmentų, ir iš vaidybinių.
Vasarą buvome susitikę su aktoriais ir aptarinėjome tėvynės, šeimos, religijos ir kitokias temas, daug ginčijomės. Visa tai buvo įrašinėjama. Tada Gabrielė iš to parašė pjesę. Įdomi pjesė, kurią ne taip lengva pastatyti. Mes turėjome idėją, apie ką norime kalbėti, tačiau nežinojome, kaip susiklostys pjesė“, – spektaklio atsiradimo istoriją priminė G.Surkovas.
Režisierius sakė, kad kartu su kūrybine komanda ilgai svarstė, kas juos, esančius Lietuvos rusų dramos teatre, vienija.
„Iš esmės mus jungia priklausymas vienai ar kitai tautybei arba nežinojimas, kuriai tautybei priklausai. Mat dauguma teatre dirbančių save priskiria prie etninių rusų, ukrainiečių, baltarusių, taip pat lietuvių, bet yra ir išvis neturinčių tautinės tapatybės, nežinančių, kas jie tokie“, – pasakojo G.Surkovas.
Teko sukelti diskusijas – kas yra gimtinė, kas yra namai, kaip kalbėti apie tėvynę. Aštriausia tema lieka religija. Didžiausio pasipriešinimo diskutuojant ta tema buvo sulaukta ir aktorių grupėje. Religija, politika – tai tokios temos, kuriomis diskutuojat galima greitai susipykti.
Dramaturginis „verbatim“ principas (personažų samprotavimų, išsakytų balsu, dokumentinis atkartojimas), kuriuo remiantis G.Labanauskaitė sukūrė pjesę, suteikia galimybę šią sudėtingą temą pateikti žiūrovams nuoširdžiai ir atvirai.
Anot autorės, „verbatim“ metodo pliusas tas, kad autentiškos istorijos išgirstamos iš pirmų lūpų, ypač kai kalbama apie socialinius dalykus. Sunku būtų parašyti geriau ir įtikinamiau.
Tačiau kalbant apie teatrinę fikciją, kaip šiuo atveju, kai buvo dirbama su aktoriais, turinčiais labai įdomių patirčių apie kitakalbių gyvenimą Lietuvoje, jai būtų sudėtinga įsijausti į tokią padėtį.
Pasak G.Surkovo, kūrybinės laboratorijos metu buvo prieita prie bendros išvados, kad visi esame labai skirtingi ir kad nereikia siekti mūsų suvienodinti, nes tai – tiesiog neįmanoma.
Visų pirma, esame skirtingo amžiaus ir įvairių kultūrų atstovai, skirtingai išauklėti ir esantys skirtingų politinių bei religinių pažiūrų. Tačiau visus jungia meilė teatrui ir didžiulis troškimas sukurti spektaklį.
Atviros sceninės diskusijos vaidinimas parodo Lietuvos rusakalbių gyventojų – LRDT aktorių – samprotavimus apie šalį, kurioje jie gyvena, apie jos praeitį ir dabartį, apie jos žmones ir jos kultūrą, politiką ir visuomenę.
Spektaklyje tyrinėjamos dabar nevienareikšmiškai skambančio žodžio „tėvynė“ prasmės. Kokios yra šio reiškinio ištakos ir ribos? Kaip jaučiasi kitakalbis žmogus arba rusakalbis žmogus Lietuvoje? Ką reiškia mylėti, gyventi, konfliktuoti, diskutuoti ir kurti Lietuvoje rusų dramos teatro aktoriams? Tai klausimai, kuriuos spektaklio kūrėjai gvildena drauge su žiūrovais.
G.Surkovas ne kartą sakė, kad yra labai dėkingas J.Vaitkui, sutikusiam juos su tokiu projektu įsileisti į teatrą. Tai buvo didžiulė rizika.
„Tokiam projektui nesiryžtų nei Latvijos, nei Maskvos valstybiniai teatrai, nes iš pradžių nebuvo net pjesės, ir nežinojome, kada ji atsiras. O kai kalbama apie tėvynę, kyla aršios diskusijos. Na, Maskvos teatrai ryžtųsi nebent tie, kurie turi labai labai daug pinigų“, – kalbėjo G.Surkovas.
Spektaklyje vaidina Juliana Volodko, Edita Gončarova, Jevgenija Karpikova, Jelena Juščenko, Jekaterina Makarova, Valentina Lukjanenko, Inga Maškarina, Larisa Popova, Telmanas Ragimovas, Aleksandras Špilevojus, kiti.
