Moterys nesiveržia džiazuoti
89 vyrai ir 4 moterys – toks buvo šiemetis spavingojo festivalio „Vilnius Mama Jazz“ dalyvių balansas. Panašiai būna kasmet. Ar tikrai tai problema, dėl kurios reikia skambinti varpais? Kaip pažiūrėsi.
Pasak diskusijoje dalyvavusios saksofonininkės Justės Sakalytės, moterų orumą tik žeistų specialiai, dėl atrakcijos, kuriami moteriški džiazo kolektyvai. „Jokio skirtumo, kas džiazuoja – vyras ar moteris. Tai pašaukimo dalykas“, – neabejojo muzikė.
Studijų metais ji buvo vienintelė džiazą pasirinkusi instrumentininkė mergina – daug kas tuo stebėjosi. Tačiau šiandien randasi vis daugiau Justės sekėjų. Atlikėjos nuomone, dabar į norinčias džiazuoti merginas žvelgiama labai palankiai, bet jos pačios veržiasi tik dainuoti.
„Šiuo metu akademijoje džiazo vokalą studijuoja 13 merginų ir nė vieno vaikino – gal reikėtų kalbėti ir apie vyrų diskriminaciją?“, – juokavo J.Sakalytė.
Ar nediskriminuojami vyrai?
Pasaulis į moterų problemą džiaze atkreipė dėmesį ne šiemet. „Vilnius Mama Jazz“ viešėjęs švedų prodiuseris, Umeo džiazo festivalio meno vadovas Lennartas Strömbäckas pripažíno, jog tai jau kurį laiką yra viena dažniausiai aptarinėjamų džiazo temų. Dirbdamas Europos džiazo tinklo taryboje Lennartas pats daug kartų kėlė moterų problemą.
„Skandinavams vyrų ir moterų balansas džiaze yra labai aktualus. Prašydami pinigų projektams mes turime laikytis tam tikrų taisyklių, tarp jų – ir kvotos moterims. Pavyzdžiui, Malmėje netgi yra džiazo klubas, kuris kviečiasi tik mišrias grupes. Mano galva, tai gal per daug radikalu, nes muzikos kokybę lemia ne muzikanto lytis, o kūrybinės idėjos. Tačiau reikia nuo kažko pradėti – šiuo atveju buvo pasirinktas toks kelias.
Dauguma festivalių meno vadovų yra vyrai, ir tai turi įtakos prioritetams. Mums reikia keisti savo įpročius“, – dėstė prodiuseris.
Pats L.Strömbäckas į savo festivalį kviečiasi daug moterų. Anot jo, Švedijoje rasti gerų muzikančių nesunku – dabar yra ne tik daug džiazo vokalisčių, bet ir grupių vadovių, instrumentininkių, kompozitorių, aranžuotojų.
Svečias patikino, kad tikrai neatsisakytų geros grupės vien dėl to, kad joje groja vieni vyrai, tačiau tokiu atveju jam tektų pasirūpinti moteriška atsvara.
„Muzikantai nelinkę pripažinti, kad ši problema egzistuoja. Bet iš tikro moterys džiazo kolektyvuose palankiai veikia ne tik kūrybą, bet ir apskritai bendrą atmosferą. Aišku, būti vienai tarp vyrų, su jais gastroliuoti nėra lengva“, – kalbėjo prodiuseris.
Jis sutiko, kad kvotų sistema sąlyginai suteikia daugiau privilegijų moterims – juk jos mažiau nori džiazuoti negu vyrai. Tačiau tai esą laikinas dalykas. „Po kokių kokių 10-15 metų nusistovės pusiausvyra, ir nebereikės apie tai kalbėti“, – įsitikinęs L.Strömbäckas.
Švedo nuomone, lyčių pusiausvyros problema egzistuoja ir šiapus scenos: daugelyje Europos šalių vyrai yra dominuojanti džiazo klubų publika. „Tai – visuomenės veidrodis. Švedijoje atiduodame daug energijos, kad situacija pasikeistų“, – pasakojo prodiuseris.
Trūko platesnių įžvalgų
O festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ publika buvo pati įvairiausia. Ne tik L.Strömbäckui, bet ir kitiems renginio svečiams malonų įspūdį paliko spalvingos minios šurmuliavimas perpildytame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, jo fojė festivalio pasiūlytų renginių ir paslaugų įvairovė.
Tiesa, švedas apgailestavo, kad negalėjo pasiklausyti jam aktualios diskusijos, nes „paraštės“ buvo skirtos tik lietuvių auditorijai. O juk užsienio prodiuseriai, pirmą kartą „Vilnius Mama Jazz“ sukviesti į tarptautinę „džiazo vitriną“ („Showcase Stage“), būtų galėję ir dalyvauti diskusijose, kilstelėti jas į aukštesnį lygį.
L.Strömbäckui nepavyko įgyvendinti ir svarbiausio savo viešnagės tikslo – išsirinkti lietuviškos grupės, kurią norėtų pasikviesti į Umea festivalį. Anot svečio, jo girdėti atlikėjai atrodė dar nepasirengę tarptautinei rinkai.
Naujiena – įdomesnė užsieniečiams
Įdomu, kad „Vitrinos“ programoje pasirodė viso labo du lietuviški kolektyvai. Puikią „Vilnius Mama Jazz“ iniciatyvą savi muzikantai kažkodėl sutiko vangiai.
„Tai apmaudu, nes norime padėti padėti muzikantams užmegzti kontaktus su užsienio festivalių vadovais, klubų ir koncertų salių vadybininkais. Iki šiol to niekas nedarė. Mūsų tikslas – lietuviško džiazo eksportas. Norėtume, kad du trečdalius „Vitrinos“ programos sudarytų lietuviškas džiazas. Tačiau šiemet lietuvių paraiškų sulaukėme labai mažai“, – apgailestavo festivalio direktorius Kristijonas Bartoševičius.
Tuo metu užsienio grupių susidomėjimas „Vitrina“ buvo netikėtai didelis – atvykti į Vilnių norėjo per 80 kolektyvų ir solistų.
„Mūsų vizija – paversti Vilnių džiazo industrijos centru, kuriame džiazo prodiuseriai susitiktų su Lietuvos ir užsienio atlikėjais, dalintųsi idėjomis, planuotų atities darbus. Be to, malonu pristatyti ir festivalį užsienio svečiams. Šiemet iš jų sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų. „Vitrinos“ delegatai atstovavo šalims nuo Jungtinės Karalystės, Olandijos iki Armėnijos, Rumunijos, Vengrijos“, – pasakojo K.Bartoševičius.
15-ojo „Vilnius Mama Jazz“ vyksmas buvo įspūdingas. Be atlikėjų „Vitrinos“, šiemet festivalio programą papildė spontaniški Didžiosios scenos artistų interviu fojė su autografų dalijimu. Ko gero, jau sukaltas optimalus renginio karkasas. Teliko tobulinti jo segmentus.
