Aurelija Ragauskaitė (g. 1924 m. kovo 31 d. Šiaulėnuose, Šiaulių apskritis) – viena ryškiausių Lietuvos teatro režisierių, įkūrusi Valstybinį jaunimo teatrą Vilniuje ir garsėjusi lietuviškos klasikos pastatymais Šiaulių dramos teatre.
1952 metais Aurelija Ragauskaitė baigė Maskvos A.Lunačiarskio teatro meno institute aktorinio meistriškumo studijas, dar po dešimtmečio – režisūros studijas. Grįžusi dėstė, dirbo Kauno muzikinio dramos teatre, Lietuvos valstybinio rusų dramos teatre, Lietuvos radijuje ir televizijoje, Vilniaus lėlių teatre, Operos ir baleto teatre, įkūrė Valstybinį jaunimo teatrą Vilniuje, statė spektaklius Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre.
Atvykusi į Šiaulius, 1974–1979 metais A.Ragauskaitė dirbo vyriausiąja režisiere Šiaulių dramos teatre. Tuomet režisavo dvylika spektaklių ir išgarsėjo lietuviškos klasikos pastatymais. Tai buvo vienas ryškesnių Šiaulių dramos teatro pakilimo laikotarpių, o ir pati režisierė prisimindavo tą laikotarpį, kaip vieną įsimintiniausių ir įspūdingiausių kūrybos etapų.
Prie geriausiai kritikų įvertintų spektaklių priskiriami Vinco Mykolaičio Putino „Valdovas“ (1974), Nauberto Jasinsko „Kaip žydėjimas vyšnios“ (1974), Balio Sruogos „Pajūrio kurortas“ (1975), Petro Vaičiūno „Prisikėlimas“ (1977). Pati režisierė prie reikšmingų darbų dar priskirdavo ir Maksimo Gorkio spektaklį „Vasarotojai“ (1978).
Įvairių kritikų nuomone, A.Ragauskaitės režisūrai būdingas monumentalumas, griežtas konceptualumas, subtilus konstruktyvumas, vaizdingumas, visų spektaklio komponentų darna.
Užuojautą dėl režisierės mirties pareiškė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Anapilin iškeliavo žymi režisierė, Valstybinio jaunimo teatro įkūrėja Aurelija Ragauskaitė. Tai daug Lietuvos teatrui nusipelniusi menininkė, iškili kultūros asmenybė. Dėl režisierės Aurelijos Ragauskaitės mirties reiškiu nuoširdžia užuojautą artimiesiems, bičiuliams, visai šalies teatro bendruomenei“, – sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.
