Lietuvos šiuolaikinės šokio asociacijos duomenimis, 2015-2016 metų sezone, Kultūros tarybos finansavimo dėka Lietuvos šokis buvo pristatytas tokiose pagrindinėse scenos menų mugėse, kaip „Tanzmesse“ (Vokietija), „APAP“ (Jungtinės Amerikos Valstijos), „CINARS“ (Kanada). „Kedja“ tinklo ekspertų programos dėka Lietuvoje lankėsi daugiau kaip 40 užsienio scenos menų profesionalų iš Europos, JAV, Kanados ir skirtingų Azijos šalių. Įgyvendintų projektų ir didžiulio visos šokio bendruomenės dėka, Lietuvos menininkams pavyko išvystyti platų bendradarbiavimo tinklą, atnešusį šiuolaikinio šokio atstovams kvietimus 2017 metais savo darbus pristatyti skirtinguose scenos menų festivaliuose ir renginiuose Vokietijoje, Švedijoje, Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Kroatijoje ir kt.
„Pirmojo Lietuvos kultūros tarybos etapo rezultatai sugriovė kelerių pastarųjų metų įdirbį. Menine ir ekonomine prasme sėkmingi tarptautiniai projektai reikalauja tęstinumo, pasitikėjimo tarp institucijų ir milžiniško darbo. Negalėdami užtikrinti bent minimalaus stabilumo, pralaimime visas konkurencines kovas su kitomis šalimis,“- susidariusią situaciją komentuoja Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė, -“Užsienio sklaidos ir bendradarbiavimo projektai turi meninės, profesinės ir ekonominės naudos mūsų šalies kultūros rinkai, o daliai Lietuvos šokio atstovų tarptautiniai projektai garantuoja ir finansinį stabilumą bei kūrybinę laisvę,“ – šokio bendruomenės reakcijas į finansavimo rezultatus komentuoja G. Masteikaitė.
Pastaruosius keletą sezonų, Lietuvos šiuolaikinis šokis buvo aktyviai eksportuojamas. Spektakliai ir trupės atstovavo mūsų šaliai didžiausiuose festivaliuose Europoje, Azijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vien praėjusiais metais šokio teatras „Dansema“ vienuolikoje šalių, išsibarsčiusių trijuose žemynuose parodė 100 spektaklių. Kauno šokio teatras „Aura“ užsienio scenose pasirodė 12 kartų. Klaipėdos šokio teatro „PADI DAPI Fish“ spektakliai gastrolėse užsienyje parodyti dvidešimt kartų. Sostinės Menų spaustuvėje sukurtas šokio darbas „Contemporary?“ Edinburge be pertraukos buvo rodomas keletą savaičių, o Urbanistinio šokio teatras „Low Air“ prieš maratoną Škotijoje savo darbus pristatė dešimtyje Prancūzijos miestų.
„Deja, bet nuplaukė dviejų metų įdirbis,“- rezultatais nusivylusi žinoma choreografė Aira Naginevičiūtė, kurios spektakliu praėjusiais metais buvo atidarytas eksperimentinio teatro festivalis „Shenchen“ Kinijoje, – „Šiemet trupė buvo pakviesta atstovauti Lietuvai tarptautinėje šokio bienalėje „KF2017“ Senegale, tačiau dėl negauto finansavimo pristatymo teks atsisakyti,“- šokio teatro „Airos“ pasirodymai atšaukiami ir Gruzijoje, Vengrijoje.
2015 metais Airijos miesto Cork rezidentūroje „Blank Canvas“ sukurtas ir pristatytas jaunųjų menininkių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės spektaklio „B ir B Dialogas“ eskizas, spektakliui užbaigti finansavimą iš Kultūros tarybos gavo tik 2016 metais, po pakartotinio teikimo. Iškart po ilgai lauktos spektaklio premjeros Lietuvoje šokėjos buvo pakviestos į 2017 metų vasarį vyksiantį šokio festivalį „Litauen Tanzt“ Berlyne bei prestižinę rezidentūrą Vermonto valstijoje (JAV).
Finansavimo rezultatai šokio sklaidai užsienyje nebuvo palankūs. „Ką turi nuveikti jaunasis menininkas, idant būtų išgirstas ir paremtas Lietuvos valdžios?“- retorinį klausimą kelia Agnietė Lisičkinaitė.
Pasak Šiuolaikinio šokio asociacijos, vienijančios profesionalius Lietuvos šokėjus bei choreografus pirmininkės Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, iki šiol šiuolaikinio šokio laukas sugebėjo atstovauti Lietuvą ir konkuruoti tarptautinėje arenoje su kitais užsienio teatrais, kurie turi didesnius finansinius resursus, patalpas.
Po rezultatų paskelbimo, šokio bendruomenei kyla ir daugiau klausimų, nei tarptautinio finansavimo rezultatai.
L.Puodžiukaitė-Lanauskienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad priešingai nei teatro ar muzikos sritys, kurios dar yra remiamos valstybės bei miestų, beveik visi šiuolaikinio šokio profesionalai yra didžia dalimi priklausomi nuo Kultūros tarybos lėšų, todėl negavus tinkamo finansavimo šiuolaikinio šokio spektakliams arba jų sklaidai, šokio laukas praranda galimybę vystytis.
Šokio bendruomenė neketina sekti Klaipėdos dramos teatro pavyzdžiu ir nesvarsto imtis teisinių veiksmų prieš Kultūros tarybą. Tačiau Asociacijos nariai, siekdami atkreipti dėmesį į dabar galiojančias vienodas vertinimo gaires visoms kultūros sritims, jau paruošė kreipimąsi Kultūros tarybai ir savo pasiūlymus finansavimo gairėms bei prioritetams tobulinti.
