„Pradėjau veiklą nuo nulio – buvau vienui viena su savo idėja. Nesitikėjau, kad viskas taip sparčiai judės į priekį, kad žmonės tokie dėmesingi muzikai“, – prisiminė LMRF įkūrėja Liucija Stulgienė.
1991-ųjų pavasarį jai kilo idėja įkurti organizaciją, kuri rūpintųsi muzikos sklaida šalyje.
„Norėjosi, kad klasikinė gyvai atliekama muzika pasiektų žmones visoje Lietuvoje“, – sakė fondo vadovė.
Jai pavyko užčiuopti neužimtas veiklos nišas, nes per ketvirtį amžiaus fondas išsaugojo ne tik visas dešimt savo programų, bet ir publikos susidomėjimą jomis. Toks stabilumas – neįprastas mūsų laikams reiškinys. Kaip ir fondo kolektyvo tvarumas – jis mažai pakito per dešimtmečius.
Koncertai – kaip atlaidai
„Publika mūsų nesuprastų, jei atsisakytume tradicijų“, – dėstė L.Stulgienė. Nors LMRF visi giria, jis nėra lepinamas parama. Todėl kolektyvas ne kartą svarstė, kaip galėtų sumažinti veiklos apsukas. Bet taip ir nesugalvojo – nutarė, kad visos programos būtinos.
Pavyzdžiui, į ciklą akademinei bendruomenei „Alma Mater Musicalis“ publika plaukia kaip į atlaidus. Per 22 jo gyvavimo metus sostinės Šv.Jonų bažnyčioje nėra buvę laisvų vietų. Bilietų kaina – simbolinė, o koncertuoja žymiausi Lietuvos kolektyvai, savo kūrybą pristato Nacionalinių ir Vyriausybės premijų laureatai.
„Šis ciklas įsitvirtino kaip mažasis muzikos universitetas. Plikų koncertų niekada nerengiame – išsamiai supažindiname ir su kūrėjais, ir su jų darbais“, – pasakojo L.Stulgienė.
Jaunimo muzikinę kultūrą ugdo ir programa moksleivijai bei studentams „Beauštanti aušrelė“, kurios kulminacija tampa mokslo metų pradžios koncertai sostinės S.Daukanto aikštėje.
Daugelis gal net neprisimena šių koncertų rengėjo, kaip ir 25 metus organizuojamo tarptautinių konkursų laureatų bei jų pedagogų pagerbimo sumanytojo. Tačiau be šių ir kitų LMRF iniciatyvų jau būtų sunku įsivaizduoti šalies ir Vilniaus kultūros gyvenimą.
Nuo fondo gyvavimo pradžios pagerbta arti 4000 laureatų ir jų pedagogų.
Jie gali didžiuotis Lietuvos prezidentų padėkos raštais.
LMRF pastangomis sužibo ne vienas naujas ryškus talentas, nes jau per dvidešimt metų jis kviečia į Vilnių gabiausius Lietuvos miestų ir rajonų vaikus pasirodyti kartu su iškiliais menininkais „Žvaigždžių ir žvaigždučių“ šventėje.
Tiesia tiltus į gimtinę
Regis, niekam nerūpėjo mūsų menininkų emigracijos mastai, kol LMRF nepradėjo rengti „Sugrįžimų“ festivalio. Jis per 18 gyvavimo metų grąžino į gimtinę 264 svetur dirbančius ir studijuojančius mūsų muzikus. Dalis jų buvo nežinomi Lietuvos publikai, o vėliau tapo garsenybėmis.
Dar prieš susirūpinant regionų kultūrine atskirtimi fondas nukreipė žvilgsnį ir ten: pradėjo vykdyti programą „Mūsų miesteliai“ – siųsti žinomus artistus į vietoves, ištisus dešimtmečius nemačiusias profesionalių atlikėjų. Aplankyta dešimtys miestelių įvairiose apskrityse.
Druskininkai LMRF pastangomis tapo tikru Mikalojaus Konstantino Čiurlionio miestu, nes čia įžengė jo kūrybos sklaidai ir studijoms skirtas visą vasarą trunkantis festivalis.
Trina socialinę atskirtį
Kas dar taip sistemingai šalyje rūpinasi neįgalių žmonių meniniu švietimu? LMRF atvėrė ir šiai visuomenės daliai Nacionalinę filharmoniją, kasmet čia sukviečia globotinius iš visos Lietuvos į pripažintų atlikėjų pasirodymus „Esame drauge“.
Be to, LMRF Vilniuje įsteigtuose Stasio Vainiūno namuose veikia Menų svetainė neįgaliems vaikams bei norintiems kurti ir muzikuoti jaunuoliams.
„S.Vainiūno namų reikia tiems, kurie negali rinktis kitur. Per metus čia įvyksta iki 80 meno renginių įvairioms socialinėms grupėms ir muzikuojančiam jaunimui“, – pasakojo L.Stulgienė.
Neįgalūs žmonės, senjorai, daugiavaikės šeimos pamėgo ir nemokamus sakralinės muzikos ciklo „Sekmadienio muzika“ koncertus Vilniaus arkikatedroje. Neįgalieji įtraukiami į įvairių fondo programų koncertus. „Nuo pirmųjų gyvavimo metų dirbome ten, kur buvome labiausiai laukiami“, – sakė L.Stulgienė.
Fondo 25-mečio koncerte pasirodys daugelis tų, kurie drauge su LMRF kolektyvu kūrė gražiąsias tradicijas. Tai – dainininkai Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, Asta Krikščiūnaitė, Vladimiras Prudnikovas, Eduardas Kaniava, Vytautas Juozapaitis, Judita Leitaitė, Deividas Staponkus, smuikininkė Dalia Stulgytė-Richter, pianistė Birutė Vainiūnaitė, būrys kitų atlikėjų.
Lietuvos muzikų rėmimo fondo 25-mečio koncertas „Dainuoju Lietuvą“ Nacionalinėje filharmonijoje vyks vasario 1 d. 19 val.
