Šioje istorijoje neapsieita be garsiojo R.Tumino spektaklio „Eugenijus Oneginas“. G.Ferrara, pamatęs spektaklio vaizdo įrašą, iš karto užsidegė parodyti jį savo festivalyje Spolete. Bet pirmiausia nutarė pamatyti jį gyvai. Artimiausias spektaklis buvo numatytas Londone – ten jis ir nuskrido su savo žmona A.Asti. Ten jie pasigėrėjo „Oneginu“, susipažino su R.Tuminu ir pakvietė jį į savo festivalį. Dabar maestro priėmė atsakomąjį kvietimą.
„Mes iškart su Rimu vienas kitą įvertinome, – prisipažino G.Ferrara, – ir nutarėme suremti pečius kultūros labui, pasirašę protokolą. Iš pradžių J.Vachtangovo teatras atvyko pas mus, dabar mes – į Maskvą. Šiais metais J.Vachtangovo teatras atveš į Spoleto festivalį „Edipą karalių“. Po to norėtųsi, kad Rimas pastatytų rusų klasiką su italų aktoriais. Kaip jums tai?
– Spolete jūs paklausėte manęs, kur apsistojau, – priminė R.Tuminas. – Atsakiau, kad viešbutyje. Jūs pasakėte, kad toks režisierius nusipelnė pagyventi vasarnamyje kalnuose. Tai gal norite padovanoti?
Ir čia kaip humoristinėje pjesėje per spaudos konferenciją užsimezgė dialogas.
„Padovanosime, – pažadėjo G.Ferrara, – jeigu pastatysite operą Romoje, operą mano festivaliui ir spektaklį, kuriame duosite vaidmenis man ir mano žmonai. Einu į sceną tik su ja. Paprastai vaidinu vyrą, meilužį, bet galėsiu ir brolį.“
„Tuomet visus kviečiu į savo vasarnamį Italijoje, – sušuko R.Tuminas. – Man patinka dirbti, priimti teatre garsius aktorius. Dabar užsimezgė kultūrinių mainų istorija.“
