„Apie operą svajojau nuo tada, kai pradėjau rašyti muziką, o prieš dešimtmetį sukūriau kamerinę operą. Tačiau „Penki Merės stebuklai“ pagal Ramutės Skučaitės libretą buvo neprilygstamas išbandymas.
Kartais gerai, kad nežinai, kas tavęs laukia“, – juokavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė R.Šerkšnytė.
Merė tapo stebukladare
Lietuvių menininkių sumanyta Merė – kitokia nei populiarusis Pamelos Lyndon Travers knygų personažas. R.Skučaitė perkūrė žinomas istorijas.
Jos Merė – ne tiek auklė, kiek stebukladarė. Stebuklinis pradas operoje – svarbiausias, nors jam atstovauja vienintelė Merė, o kiti veikėjai – lengvai atpažįstami mūsų dienų tipažai.
Pavyzdžiui, aikštingoji ponia Ben – tai lyg iš blizgaus žurnalo nužengusi puošeiva, kuri neturi laiko savo vaikams. Pikčiurna Auklių auklė primena policininkę, Panelė – šiuolaikišką sekretorę, kuriai rūpi tik pinigai.
„Visi veikėjai įkūnyti ir muzikoje – skirtinga instrumentuote, emocijomis, net tembrais. Akademinėje muzikoje užtenka plėtoti vieną dvi temas, o čia kiekvienam veikėjui reikėjo daugybės.
Susidūriau su visiškai kitokiomis kūrybos taisyklėmis, dramaturgija. Reikėjo išmanyti teatro meną. Nenuostabu, kad buvo daug kompozitorių, rašiusių tik operas, ir daug tokių, kurie jų nerašė. Muzikinis teatras – tiesiog mistika“, – dalijosi įspūdžiais Raminta.
Tačiau jai nesvetimas dramos teatras, kuriame ji sėkmingai kuria muziką spektakliams. 2005-aisiais už muziką Valentino Masalskio spektakliui „Saula“ kompozitorė pelnė aukščiausią teatralų apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių.
Gyvos kūrybos vakarai
„Šį kartą viskas buvo kitaip“, – tikino R.Šerkšnytė.
Į „Penkis Merės stebuklus“ ji nėrė dar prieš trejus metus, o pusę šio laiko bendravo tik trise – kompozitorė, libreto autorė ir operos režisierius Kęstutis Jakštas.
„Buvome susitikę gal 60 kartų – aptarinėjome savo spektaklio personažus ir libretą, pildėme jį naujais tekstais, perdarinėjome.
Tai buvo nepamirštami vakarai – gyva kūryba. Susidraugavome.
Man labai patiko R.Skučaitės libretas, Merės paveikslas. Ji – lyg angelas sargas, sudėliojantis viską į savo vietas, kad pasaulis būtų gražus.
Merė vaikus mato jautrius, gerus, lakios vaizduotės.
Toks yra ir šio spektaklio moralas – mokėti atskirti grožį nuo to, kas negražu, patikėti, kad grožis gali egzistuoti, – jei ne tikrovėje, tai fantazijose“, – pasakojo R.Šerkšnytė.
„Penki Merės stebuklai“, anot kūrėjų, gal net labiau pamokantys tėvus nei jų atžalas, nes skatina susimąstyti, kaip reikia suvokti vaikų pasaulį, kaip su vaikais bendrauti.
„Žaismingai kalbame apie rimtus dalykus“, – teigė Raminta.
Nenuolaidžiavo vaikams
Moksleivių auditorija, kuriai skiriama opera, nesugundė autorės apsiriboti gražiomis, nesudėtingomis dainelėmis.
„Penki Merės stebuklai“ – klasikinės struktūros opera: skambės ir uvertiūra, ir choriniai numeriai, arijos, duetai ir rečitatyvai, šoks baleto artistai. Iš viso scenoje bus net 150 žmonių.
R.Šerkšnytė, pasitelkusi didelį simfoninį orkestrą ir šiuolaikinę komponavimo techniką, anot premjeros muzikos vadovo ir dirigento Juliaus Geniušo, sukūrė sudėtingą ir spalvingą partitūrą.
„Dviejų valandų spektaklis ir žaidimas pagal operos taisykles buvo didžiulis iššūkis“, – pripažino operos autorė.
R.Šerkšnytės operos „Penki Merės stebuklai“ premjera LNOBT – kovo 4 d. 18 val. ir kovo 5 d. 12 val.
