Ar LNOBT toliau rengs pasaulinių žvaigždžių koncertus?

Įsižiebus aistroms dėl pernai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusių garsenybių koncertų ir ieškant pažeidimų juos rengiant, melomanai sunerimo: ar teatras dar kviesis koncertuoti pasaulio įžymybes?

LNOBT generalinis direktorius G.Kėvišas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LNOBT generalinis direktorius G.Kėvišas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Asta Andrikonytė

2017-03-06 13:07, atnaujinta 2017-04-08 13:05

Juk šių koncertų iniciatorius LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas gali apsiriboti projektais užsienyje, juolab kad ten salės didesnės, klausytojai mokesni, tad ir finansiškai tokia veikla labiau apsimoka.

G.Kėvišas neslepia, kad gerbūvį susikūrė ne iš teatro direktoriaus algos, o svarbiausi jo pajamų šaltiniai – užsienyje.

Kam tada rengti koncertus Lietuvoje? Jei nieko nedarai – niekam ir neužkliūvi.

-Pripažinote, kad LNOBT yra „pertikrintas skersai ir išilgai“, nes ilgą laiką jus lydi įtarimų šešėlis, esą neskaidriai panaudojamos teatrui skiriamas valstybės lėšas. Įdomu, kiek lėšų valstybė skiria jūsų rengiamiems koncertams – gal ji sumoka tuos didžiulius honorarus jūsų kviečiamiems atlikėjams?

-Žinoma, kad ne. Mes surengėme ir tokių koncertų, kuriems iš viso nebuvo skirta valstybės pinigų. Deja, pasitraukus mecenatui, dalį koncertų išlaidų turėjome padengti iš teatro uždirbamų pajamų, -t.y. vieni projektai leidžia surengti kitus. Tai pasakytina ne tik apie koncertus, bet ir apie visus teatro pastatymus, tarp jų – ir tarptautinius. LNOBT kūrybinei veiklai finansuoti valstybės biudžete nenumatyta pinigų.

Koncertų salės ar teatrai retai uždirba iš orkestrų – jiems reikia valstybės paramos arba labai stiprių rėmėjų. Mūsų atveju koncertų rėmėjų lėšos ir teatro uždirbamos pajamos sudaro didelę projektų biudžeto dalį.

Rėmėjų paieška yra pakankamai sudėtingas darbas, kurį tenka dirbti man, vėliau prisijungiant kitoms teatro tarnyboms.

-Kai kas mano, kad užsienyje registruota jūsų sūnaus Martyno prodiuserinė kompanija „Riverside Music Limited“ yra įkurta teatro pinigams pasidalyti.

-Ši kompanija jau dešimt metų yra svarbus europinio lygio žaidėjas muzikos versle. „Riverside Music Limited“ vienintelė mūsų regione atstovauja atlikėjams, kurie pernai koncertavo LNOBT: Londono simfoniniam orkestrui – nuo 2009-ųjų, Karališkajam filharmonijos – nuo 2007-ųjų.

Abu šie orkestrai užsienyje iš viso nedirba be tarpininkų. Londono Karališkojo orkestro koncertus šių metų vasarį Katovicuose ir Liublianoje taip pat rengė „Riverside Music Limited“.

Neslėpsiu, ši kompanija 2009 metais startavo mano ryšių ir įdirbio pagrindu. Tačiau šiuo metu su ja susijęs mano darbas yra tik fragmentiškas, – visi kasdieniai reikalai gula ant sūnaus pečių. Su LNOBT „Riverside Music Limited“ siejo tik 2016 metais Lietuvoje suregti koncertai, iš kurių jokios asmeninės naudos neturėjau -- visos mano pajamos yra aiškiai deklaruotos.

-Esate sakęs, kad pajamos iš vieno garsenybių koncerto LNOBT prilygsta kitų teatrų viso pusmečio pajamoms. Išeitų, kad papildote valstybės biudžetą?

– Taip, tarkime, dainininkės Angelos Gheorghiu koncertui iš valstybės biudžeto nepaėmėme nė cento, o į biudžetą pervedėme beveik 25 tūkst. eurų. Iš Izraelio filharmonijos orkestro koncerto teatras uždirbo apie 73 tūkst. eurų, iš Londono simfoninio – netoli 60 tūkst. eurų pajamų.

Tačiau net ne pinigai svarbiausia. Tai, kad tokie koncertai vyksta Lietuvoje ir būtent LNOBT, o ne kur kitur, – prestižas visam teatro kolektyvui. Šie projektai reikalauja milžiniško įdirbio, prodiuseriams – tai beprotiška įtampa ir bemiegės naktys. Tačiau po kiekvieno koncerto jie ateina padėkoti už šią patirtį, nes jaučia savo darbo prasmę.

Susidomėjimas koncertais LNOBT – didžiulis. Per Izraelio filharmonijos orkestro gastroles nežinojau kur dėtis – Lietuvoje kilo tikra psichozė: brangūs bilietai buvo iššluoti – nors daryk antrą koncertą. Tačiau po visų stresų išgirsti aukščiausio lygio muzikavimą – tai pinigais neišmatuojamas malonumas.

Visi teatrai rengia koncertus savo scenose. Nenustosime rengti ir mes, tik, žinoma, ne per „Riverside Music Limited“. Nors pernai viską darėmė atvirai, iš anksto atsiklausę atsakingų institucijų, žinant Kultūros ministrui bei viceministrui, teisiškai nieko nepažeidėme, tai buvo klaida.

-Kodėl neapsiribojate privačiu verslu, jei jis ir malonus, ir pelningas, o teatras kelia tiek rūpesčių?

-Dirbti teatre man įdomu, tai -- lyg hobis. Per 15 mano vadovavimo metų LNOBT pasikeitė daugeliu atžvilgių: tarptautinio lygio pastatymai, bendri projektai su žymiausiais pasaulio teatrais – Niujorko „Metropolit Opera“, San Francisko opera, Paryžiaus „Chatelet“ teatru, Anglijos nacionaline opera, Glaindborno festivaliu pavertė LNOBT stipriu publikos traukos tašku. Seniai nebeturime bilietų pardavimo problemų.

Daug įdomių projektų laukia ateityje, tarp jų – „Turandot“ premjera su Robertu Wilsonu, bendradarbiaujant su Karališkuoju Madrido bei Toronto teatrais, operų „Lietuviai“, „Traviata“, „Rožių kavalierius“ pastatymai, Lietuvos operos 100-mečiui skirta programa.

Jaučiuosi atsakingas už šiuos projektus ir teatro ateitį, mane palaiko teatro kolektyvas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.