Gavusi informaciją iš Generalinės prokuratūros kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson suspendavo finansavimą Gintauto Kėvišo vadovaujamo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) investiciniam projektui.
Praėjusią savaitę Kultūros ministerija kreipėsi į Lietuvos respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu informuoti, ar vykdomi kokie nors tyrimai dėl galimų pažeidimų LNOBT arba jos vadovo veikloje. Buvo gautas oficialus atsakymas, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure yra vykdomas atnaujintas tyrimas dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos vykdymo faktinių aplinkybių bei su tuo susijusių galimų nusikalstamų veikų.
Remdamasi šia informacija, kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson oficialiai paprašė Finansų ministerijos neįtraukti LNOBT investicinio projekto scenai rekonstruoti į Valstybės investuojamų projektų sąrašą 2017 metais. Tai reiškia, kad anksčiau planuotas tęstinis finansavimas ilgamečiam LNOBT investiciniam projektui yra suspenduojamas.
„Priimdama sprendimą rėmiausi principu, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos galimai neskaidriai vykdomiems projektams. Šiuo konkrečiu atveju situaciją sunkina tai, kad įstaigos vadovui jau yra taikyta drausminė nuobauda.
Iš nacionalinių kultūros įstaigų vadovų tikiuosi, kad jie laikysis aukščiausių etikos reikalavimų. Ministerijos tyrimas parodė, kad ponas Kėvišas šių etikos reikalavimų nesilaiko. Dar kartą konstatuoju, kad jis yra praradęs mano pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras neturi tapti savo vadovo įkaitu“ – teigė kultūros ministrė.
Kultūros ministerija priminė, kad šis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro investicinis projektas yra vykdomas nuo 2006 m. Jo bendra sąmata, siekianti 22 mln. EUR, buvo patvirtinta 2008 m. Iki 2017 m. šiam projektui buvo panaudota apie 15 mln. EUR. Šiais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme šiam projektui buvo numatyta 1,74 mln. EUR. Generalinė prokuratūra tyrimą atnaujino, gavusi papildomus dokumentus iš Vokietijos pagal teisinės pagalbos prašymą.
„Toks ministerijos sprendimas verčia mus nutraukti jau besibaigiančias ilgai trukusių viešųjų pirkimų procedūras. Pavyzdžiui, šiomis dienomis ketinome pasirašyti scenos technologinio įgarsinimo sistemos įrengimo sutartį. Tai reikštų, jog netrukus tokią įrangą, būtiną atskiriems pastatymams, teatre būtume turėję ir nereikėtų eikvoti lėšų ją nuomojant kiekvienam spektakliui. Neseniai pradėta rodyti opera vaikams „Penki Merės stebuklai“ irgi yra vienas iš tų pastatymų, kuriam būtinas technologinis scenos įgarsinimas“, – pabrėžė LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, laikinai pavaduojantis atostogaujantį generalinį direktorių Gintautą Kėvišą.
Dėl ministerijos sprendimo nutraukti paskirtą finansavimą teks stabdyti ir darbus, atliekamus pagal anksčiau pasirašytas sutartis. Tikėtina, kad nesulaukę sąskaitų apmokėjimo rangovai bandys prisiteisti jiems priklausančias lėšas teismuose.
Visi kiti anksčiau suplanuoti būtini scenos rekonstrukcijos darbai turės būti atidedami neapibrėžtai ateičiai. „Vienas iš tokių – scenos priešgaisrinių uždangų pakeitimas. Priekinė priešgaisrinė uždanga pakeista dar 2015 m., tačiau iki šiol naudojamos dvi galinės uždangos, kurių izoliacinė medžiaga – asbesto užpildas. To paties asbesto, kuris pripažintas itin kenksminga, plaučių vėžį žmogui galinčia sukelti medžiaga. Belieka tik apgailestauti, kad stabdydama investicijas Kultūros ministerija linkusi toliau rizikuoti teatro artistų ir techninių darbuotojų sveikata“, – teigė N.Stancikas.
Kiti savo eilės laukiantys investiciniame projekte numatyti darbai – tai scenos technologinio apšvietimo sistemos, scenos pakėlimo mechanizmų bei scenos gaisro gesinimo įrangos, scenos dūmų šalinimo sistemos, scenos bokšto galerijų, orkestro ložės rekonstravimas, pagrindinės scenos uždangos bei jos mechanizmų pakeitimas ir kitos technologinės užduotys.
