konkursas-balsuokite-ir-isrinkite-geriausia-konkursas-balsuokite-ir-isrinkite-geriausia-recenzija.htm"="">recenzija.htm"" target="_blank">Šis tekstas dalyvauja jaunųjų muzikologų konkurse.
Iš visų Brojos laimėtų konkursų kiekvienam, bent šiek tiek muzika besidominčiam lietuviui, tikriausiai labiausiai imponuoja 1999 metais Vilniuje, Tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse, laimėta pirmoji vieta. Tai buvo vienas svarbiausių jo karjeros žingsnių.
„Sugrįžimas“. Tokiu daug reiškiančiu ir nemažai žadančiu pavadinimu buvo pavadintas jau šio amžiaus koncertas, kurio metu solistas atliko C.Debussy aštuonis preliudus iš antrojo rinkinio, J.S.Bacho Partita nr. 5 G-dur ir F.Chopino preliudus op. 28.
Už lango vis dar nenutilus paukščių čiulbesiui ir net nepradėjus temti, nė sekundės nedvejojęs pianistas pradėjo savo programą. Šis pasitikėjimas savimi ir savotiška gracija buvo lyg užuomina tolimesnei vakaro eigai.
Tiesa, kurį laiką salėje, kuri praktiškai buvo pilna klausytojų, palaikytojų ir gerbėjų, tvyrojo įtampa. Vaidilos teatras skendėjo mirtinoje tyloje, o kažkur tolumoje girdėjosi zvimbiantys šviestuvai, kolonėlės ir jau bene kiekvieno kultūrinio renginio tradicija tapęs bent vienas chroniškas kosėtojas ar net keli, besistengiantys to pačio kosulio sukeltas konvulsijas paslėpti garsiausiose kūrinių vietose (tarsi niekas negirdėtų).
Švelnus skambinimo tonas bei raminantis skambesys parodė pianisto stipriausias vietas, nejučiomis vis nugrimzdavau į gilius apmąstymus, pusiau miegą (nuostabiai tinka foninei muzikai). Juokingas faktas, viena senyvo amžiaus moteris savo galvos judesiais (lyg per roko koncertą) beviltiškai stengėsi išprovokuoti grėsmingesnį garsą, tačiau ramybė neapleido Vaidilos teatro patalpų.
Kalbant apie garsą, jo šiek tiek trūko, bet ar studentiška ausis gali tikėtis garbingesnės vietos nei penkioliktoje eilėje? Tokių aplinkybių vedama stengiausi atlikėją išklausyti iš visų kampų ir visaip sau kraipyti šviesiaplaukę galvą (pabrėžiu, spalva nenurodo protinių gabumų).
Vieną akimirką pajutau kaip aplinką užpildė moteriškų kvepalų aromatas, kuris simbolizavo šventinę nuotaiką vilniečių širdyse, bet klausimas, ar dėl pianisto Brojos apsilankymo Lietuvoje, ar dėl patenkinto poreikio tokį ramų sekmadienio vakarą pasilepinti klasikinės muzikos koncertu?
Janas Krzystofas Broja pasirodė be galo tikslus ir techniškas, tačiau truputėlį šabloniškas, todėl per didelės nuostabos nesukėlė, bet kaip sakoma – patogumas svarbiausia. Ausį rėžė mechaniškai nutraukti dar besiskleidžiantys tonai, o per pertrauką išeinančias kelias viešnias palydėjome pavydžiais žvilgsniais...
Vis dėlto, šį Brojos pasirodymą supratome kaip lengvą, per daug jėgų nereikalavusį, tačiau labai užtikrintą sugrįžimą.
