Nacionaliniame Kauno dramos teatre savaitgalį įvyko iš anksto skandalais apipinto spektaklio „Žalgirės“ premjera.
Režisierius V.Bareikis pastatė Gabrielės Labanauskaitės-Dienos pjesę, kurioje per krepšinį žaidžiančių mėgėjų komandos „Žalgirės“ nares kalbama apie moters įvaizdžio stereotipus, lesbiečių, gėjų, biseksualų, taip pat kitų netradicinės lytinės orientacijos žmonių problemas.
Komedija pagarsėjo dar prieš premjerą. Šio spektaklio plakate vaizduojamos dvi besibučiuojančios merginos. Vos jam pasirodžius viešosiose erdvėse, pasipiktino vaidinimo dar nemačiusios aktyvios motinos.
Po premjeros žiūrovai spektaklį vertino skirtingai, tačiau labiau palankiai. Teatrologams patiko dramaturginis sprendimas pasišaipyti iš antrąja lietuvių religija vadinamo krepšinio ir ne pamokomai pakalbėti apie seksualines mažumas.
Anšlago teatre nebuvo
Į savaitgalį vykusius premjerinius spektaklius žiūrovų eilės nesidriekė – visus tris vakarus didžioji Nacionalinio Kauno dramos teatro salė buvo apypilnė, tačiau anšlago spektaklis nesulaukė.
Teatro atstovė Jolanta Garnytė-Jadkauskienė sakė, kad teatre dažniau mėgsta lankytis vyresnio amžiaus publika.
„Plakatas ir gandai apie spektaklį greičiausiai šiek tiek išgąsdino vyresnio amžiaus publiką.
Bet manau, kad po premjeros pasklidus kalboms apie vaidinimą žmonės drąsiau eis jo žiūrėti“, – sakė ji.
Į spektaklį atėjusių žiūrovų reakcija buvo įvairi.
Vieniems prailgo 3 valandas trukęs veiksmas. Kitiems kliuvo tai, kad vaidinime skamba keiksmažodžiai. Tretiems pasirodė, kad aktorės per daug žaidžia krepšinį ir šios scenos prailgsta.
Kai ilgokus dialogus pakeitė pokštai, ypač kai scenoje pasirodė sporto komentatorius vyras, salė aidėjo nuo juoko. Laukusieji sekso scenų jų taip ir neišvydo. Tie, kurie teatro nepaliko per spektaklio pertrauką ir sulaukė vaidinimo pabaigos, liko patenkinti.
Teatre apsilankė krepšininkės
Ruošdamosi spektakliui aktorės bendravo su profesionaliomis krepšininkėmis, sėmėsi patirties iš moterų krepšinio klubų žaidėjų.
Krepšininkės buvo pakviestos ir į spektaklio peržiūrą. Joje dalyvavo moterų krepšinio komandos „Aistės-LSU“ narės.
Komandos gynėja Klaudija Serkevičiūtė po spektaklio sakė, kad jai jis patiko, nes iki šiol dar nebuvo tekę matyti su sportu susijusio vaidinimo.
„Kadangi krepšinis yra mano sritis, buvo įdomu stebėti visa tai iš šono, kai pati nedalyvauji veiksme. Spektaklis sukėlė daug emocijų ir privertė susimąstyti, kas iš tikrųjų yra krepšinis, kokioje aplinkoje gyvena žaidėjos ir kas verda komandos viduje. Gavome didelę dozę juoko ir grožėjomės krepšiniu iš kito kampo“, – sakė sportininkė.
Suvėrė visas problemas
Teatro salėje buvo galima pamatyti nemažai jaunų žmonių. Vytauto Didžiojo universitete studijuojantys Raminta Danilevičiūtė ir Andrius Gudaitis sakė, kad spektaklis jiems patiko.
„Į vieną pynę supintos visos šių dienų aktualijos. Liečiamos moterų teisės ir smurtas tradicinėse šeimose, homoseksualizmo problemos, mada gyventi ekologiškai. Tai tarsi per televiziją ir internete matomų ir aptarinėjamų problemų vėrinys“, – sakė R.Danilevičiūtė.
Jos bičiulis pastebėjo, kad pasirinkta forma jaunimui priimtina. „Spektaklis labai popsiškas, bet tai nėra blogai“, – sakė studentas.
Spektaklyje apsilankė ir LGBT atstovai.
Vienas organizacijos narys Tomas Raskevičius vaidinimu taip pat liko patenkintas: „Spektaklis patiko. Jame užkabinta daug su LGBT narių gyvenimu susijusių klausimų.
Kalbėdami apie LGBT problemas dažniausiai esame linkę dejuoti, o šiame spektaklyje į jas pažvelgta kitaip, su humoru.“
Sėkmingai sujungė dvi temas
Edgaras Klivis
Teatrologas
„Pažiūrėjus spektaklį „Žalgirės“ labiausiai patiko dramaturginis sprendimas, tai, kaip sujungtos dvi temos.
Jame kalbama apie Lietuvoje vis dar tabu laikomas seksualines mažumas ir kone visų garbinamą krepšinį. Įdomu, kad šios dvi priešingos temos spektaklyje virto vienijančia dramaturgine idėja, kuri buvo įvilkta į linksmos komedijos rūbą.
Lietuvos scenoje tikra komedija yra retas reiškinys. Šiuo atveju galėjo tykoti pavojus nukrypti į per didelę krepšinio mitologizaciją ir didaktinius pamokymus seksualinių mažumų tema. Tačiau to neįvyko.
Spektaklyje nebijota smagiai pasijuokti iš krepšinio, ypač iš nusišnekančių komentatorių.
Matant labai skirtingus spektaklio herojų tipažus atskleistas labai įvairus seksualinių mažumų veidas, troškimai ir norai.
Spektaklio kūrėjams pavyko sudėtingas problemas paversti pramoga. Manau, kad buvo atrastas teisingas raktas. Stebėdamas publikos reakciją protesto nemačiau, žmonės demonstratyviai teatro salės nepaliko. Manau, kad spektaklis dar tobulės ir žiūrovams ilgainiui turėtų patikti.“
