Sulaukęs didelio susidomėjimo ir klausytojų pagyrų, kolektyvas šiais metais suplanavo jau tris pasirodymus – balandžio 22 dieną „world music“ projektas skambės Panevėžyje, tuo tarpu 26 dieną Vaidilos teatre bei vasarą Palangoje.
Koncertuose galėsime išgirsti ne tik M.K.Čiurlionio opusų interpretacijas, bet ir išvysti dar nematytas Kornelijaus Jaroševičiaus vaizdo projekcijas. Apie projekto pradžią, idėjas ir naujoves papasakojo viena projekto rengėjų Aleksandra Žvirblytė.
– Su projektu „Kosminis Čiurlionis“ pasirodėte Tarptautiniame M.K.Čiurlionio festivalyje bei sulaukėte didelio susidomėjimo. Kaip kilo idėja surengti šį projektą?
– Penkerius metus organizuoju Tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį, kasmet ieškome įdomių, nestandartinių būdų pateikti auditorijai šio autoriaus kūrybą.
Jau buvo atlikti muzikos ir dailės performansai pagal M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų muziką, koncertas „Čiurlionis kitaip“, baleto kompozicija „Karalių pasaka“ jungianti gyvai atliekamą M.K.Čiurlionio muziką ir skaitomus tekstus, šokį, O.Molokojedovo improvizacijas autoriaus temomis ir K.Jaroševičiaus vaizdo projekcijas.
Galima teigti, jog ši baleto kompozicija inspiravo ir „Kosminio Čiurlionio“ gimimą – O.Molokojedovo improvizacijos buvo puikios, K.Jaroševičiaus vaizdo projekcijos dvasingai papildė skambančią muziką, taigi kilo mintis sukurti naują projektą, kur susipintų Čiurlionio muzika ir įvairūs ritminės muzikos žanrai.
– Kokios muzikos tikėtis, kokius muzikinius parametrus derinsite?
– Girdėsime M.K.Čiurlionio kūrinius, kurie bus jungiama su gana netikėtomis O.Molokojedovo bei P.Vyšniausko improvizacijomis – pradedant bliuzu, kiniškos muzikos motyvais ir baigiant „free jazz“.
Tai ir originali Čiurlionio muzika, paraleliai gretinama su improvizacijomis, ir kūrėjo opusų temos, kurios transformuojamos į pačius įvairiausius ritminės muzikos žanrus.
Mūsų projekto muzikos medžiagą sudaro tam tikri muzikiniai blokai, kuriuose kiekvieną kartą ieškome skirtingų stilistinių jungčių, derinimo tiek fiziniame, tek mentaliniame lygmenyje.
– Galima sakyti, jog jūsų projekto tikslas yra sujungti klasikinės ir populiariosios muzikos stilistikas?
– Labiau tiktų klasikinės ir ritminės muzikos jungties apibūdinimas. Nors kitą vertus, ar galima M.K.Čiurlionį vadinti klasiku? Jo mąstymas, harmoninė kalba (ypač vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu) taip toli pažengė laike, jog tiek išorinės tiek vidinės sąsajos su nūdiena stebina.
– M.K.Čiurlionio kūrinių pasirinkimas gana aiškus. Galbūt šiame projekte išgirsime ir kitų kompozitorių kūrinius?
– Taip, mūsų programoje girdėsite ir labai įdomų lietuvių kompozitoriaus Alvydo Remesos kūrinį, skirtą M.K.Čiurlioniui, pavadinimu „Stigmos“, kurį turbūt tiksliau reikėtų įvardinti kaip O.Molokojedovo parafrazę.
Šis opusas mūsų kūrybinėse dirbtuvėse perėjo begalę transformacijų – iš originalios versijos vienam fortepijonui perdaryta į versiją dviems akustiniams fortepijonams, akustiniam fortepijonui ir sintezatoriui, vėliau prijungti mušamieji, o dabar saksofonas.
Turime ir tolimesnių projekto plėtros idėjų, vienas autorių, kuris papildys koncerto programas artimoje ateityje, yra C.Debussy.
– Taigi opusų pasirinkimą lemia jų stilistinė įvairovė?
– Ne kiekvieno kompozitoriaus muzika ar konkretus kūrinys yra vienodai dėkingas improvizuoti.
Renkantis kūrinius grojame juos ir bandom pajusti, ar skatina pasirinktas opusas kurti, keisti, ar sukelia naujų idėjų gimimą bei ar yra tam tikri motyvų, ritmų „kodai“ polistilistiniam atlikimui.
– Kaip kilo „Kosminio Čiurlionio“ projekto pavadinimas?
– M.K.Čiurlionis – tai neišsemiamas fantazijos kosmosas, tai begalinė erdvė kūrybai. Kuo labiau gilinuosi į jo muziką, tuo labiau ja žaviuosi.
Trumpose muzikinio teksto atkarpose užkoduotas milžiniškas kiekis informacijos, beribės vystymo, plėtimo galimybės. Pavadinimą „Kosminis“ reikėtų suprasti labiau globalia prasme, mentaliniame lygmenyje.
Tai muzikinių vizijų, būsenų pasaulis, tai nenutrūkstantis virsmas, transformavimas, čia ir dabar naujai atgimstanti autoriaus kūryba.
Kartą per repeticiją eksperimentavome – fortepijonu grojau M.K.Čiurlionio muziką, P.Vyšniauskas atlikinėjo I.Stravinskio muzikos medžiagą, tuo tarpu O.Molokojedovas bliuzą, viskas nepaprastai derėjo. Nustebome kiek gali apimti, sutalpinti M.K.Čiurlionio kūriniai. Tikras galimybių kosmosas.
– Projektą rengiate trise su O.Molokojedovu bei P.Vyšniausku, tuo tarpu „Vaidilos klasikos“ koncerte prie jūsų kolektyvo prisijungs ir K.Jaroševičius. Kodėl nusprendėte dirbti kartu? – Su O.Molokojedavu mes bendradarbiaujame jau daug metų, kartu rengėme „Muzikinių instaliacijų“ projektą, kurį galima įvardinti kaip „Kosminis Čiurlionis“ primtaką.
Olegas pagrindinis mūsų daugiamečio projekto „Muzikinės instaliacijos“ ideologas. Praėjusią vasarą su O.Molokojedovu Tarptautiniame konkurse-festivalyje „Muzika be sienų“ Druskininkuose atlikome keletą M.K.Čiurlionio preliudų dviem akustiniais fortepijonais. Pasisekimas buvo tikrai nemažas, kas galutinai nulėmė apsisprendimą kurti atskirą čiurlionišką projektą...
– Galbūt ir instrumentų pasirinkimas buvo apgalvotas?
– Klavišinių instrumentų pasirinkimas iš vienos pusės praktinis sprendimas, kadangi ne tiek daug Lietuvoje salių, kuriose galima rasti du kokybiškus akustiniu instrumentus.
Be to, klavišiniai labai praplečia tembrinę paletę, galima išgauti tiek akustinio instrumento skambėjimo analogą, tiek tikrus kosminius skambesius, kas puikiai dera prie projekto koncepcijos. Sumąstėme į šį atlikimą įterpti ir tembriškai išskirtinį instrumentą saksofoną.
Visuomet buvau didelė P.Vyšniausko gerbėja, džiaugiuosi, jog jis papuošė mūsų projektą. Beje, atskleisiu paslaptį – „Kosminiame Čiurlionyje“ išgirsime, kaip O.Molokojedovas groja trimitu. Ir ne tik...
– Kodėl nusprendėte prie pasirodymo pritaikyti vaizdo projekcijas?
– Improvizacinis projektas, tai lyg gyvas organizmas, jis nuolat atsinaujina. Norėjome M.K.Čiurlionio projektą pagyvinti ir nusprendėme, jog tai galima padaryti būtent vaizdo projekcijomis.
Su K.Jaroševičiumi dirbu jau ne pirmą kartą, kadangi jis buvęs pianistas, su juo susikalbėti, aptarti koncepciją labai lengva, pateiki muzikos sąrašą ir jis kuria vizijas.
– Ką mes galėsime šiuose kadruose išvysti?
– Tebūnie tai siurprizas, bet iš esmės tai K.Jaroševičiaus vizijos, susijusios su M.K.Čiurlionio paveikslais ar paties projekcijų autoriaus filmuota medžiaga.
– Kūrinius atliekate improvizuodami, kiek vietos paliekate kūrinio autentiškumui ir kiek pasirodo improvizacinių elementų?
– Labai priklauso nuo kūrinio pobūdžio ir mūsų užmanymų. Kiekvienas opusas turi tam tikrą idėją, kurią mes pasirenkame vystymui. Didžioji dalis kūrinio autentiškumo tenka fortepijono partijai, o kiti instrumentai improvizuoja ant teksto pagrindo.
Gali būti autentiškas viso kūrinio teksto atlikimas su paraleline kitų instrumentų impravizacija, gali būti originalio idėjos transformavimas ir improvizacija jau transformuoto teksto pagrindu.
– Stilistiškai kūriniai ganėtinai stipriai kinta?
– Kinta. Kai kurie labai stipriai, kai kurie lieka arčiau originalios idėjos. Kaip minėjau kiekvienas kūrinys turi tam tikrą karkasą, bazinę idėją, kurios rėmuose ir vyksta improvizacijos.
Manau čia atsiskleidžia šio projekto žavumas, kad yra aptarti bendri momentai, bet būdinga improvizacinė laisvė, kas gimsta renginio metu čia ir dabar, kiekvienas atlikėjas užsiima kūryba būtent koncerto metu.
– Galima sakyti, jog tas pats kūrinys kiekvieną kartą gali nuskambėti vis kitaip?
– Žinoma, nors yra aptarti esminiai elementai, tačiau kiekvieną kartą kūrinys plėtojamas skirtingai, priklausomai nuo mūsų būsenos, spontaniškai kylančių idėjų. Improvizuosime tiek muzikai, tiek vaizdo projekcijų kūrėjas, kuriam teks nelengvas, bet žavus uždavinys reaguoti vaizdais į čia pat gimstančią muziką.
– Kokia jūsų manymų publika turėtų domėtis tokiais projektais?
– Kai mes su O.Molokojedovu rengėme panašaus pobūdžio „Muzikinių instaliacijų“ projektą, šis buvo įdomus labai įvairiai publikai. Grojome ir klasikinėse erdvėse ir džiazo festivaliuose, netgi edukaciniuose renginiuose, ir visur buvome puikiai priimami, kiekviena klausytojų grupė iš koncerto išsinešdavo individualius atradimus. Intelektualai žavėdavosi polistilistiniais sujungimais, klasikai netikėtomis gerai jiems žinomos muzikinės medžiagos transformacijomis, džiazo mylėtojai pačiais įvairiausiais ritminės muzikos žanrais viename koncerte ir t.t.
– Ar su kolegomis galvojote apie šio projekto ateitį, galbūt atsiras dar kažkokių naujovių, pavyzdžiui, naujų instrumentų sąskambių ar pan.?
– Šiuo metu numatyti trys koncertai, jau yra susidomėjusių šiuo projektu užsienyje, o naujoms galimybėms mūsų projektas visuomet atviras.
– Tačiau, kaip suprantu, idėjų turite, minėjote, jog repeticijų metu esate groję ir C.Debussy muziką, kurios dar niekas negirdėjo?
– Taip, šis projektas gana universalus, todėl galima jį plėsti bei tęsti. Kiekvienas koncertas – tai nauja inspiracija atsinaujinimui, puiki erdvė naujoms idėjoms ir jų įgyvendinimui.
