Giedrė Kaukaitė
Operos primadona Irena Milkevičiūtė, neseniai padainavusi jubiliejinį koncertą Vilniaus kongresų rūmuose, surengė kūrybos vakarą ir savojoje „Alma Mater“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Taigi publika galėjo išgirsti mylimą dainininkę ir kamerinėje aplinkoje.
Vakaro metu pasirodė gausus jos mokinių būrys. Džiugu buvo girdėti jaunoms dainininkėms diegiamo „bel canto“ skambėjimą. Kiekviena jų žengs savuoju keliu skirtingai - tai priklausys nuo prigimtinių gebėjimų ir individualumo, tačiau - aišku, kad visos jos remsis Mokytojos įšpažįstamais klasikinės vokalo kultūros kriterijais.
Įvairių kraštų recenzentai pabrėžia unikalų I.Milkevičiūtės balsą ir išskirtinę techniką, asmenybės šilumą bei moterišką trapumą: "nežemiško grožio dainavimas", "žėrintis ir kerintis balsas", "stulbinamai greita moduliacija nuo fortissimo iki švelniausio pianissimo“, „dieviška šviesa"...
Nuolat žavimasi ir I.Milkevičiūtės asmenybės įtaigos jėga, netgi tvirtinama,
kad jai dainuojant įsijungia paslaptingas ultragarsas... Tai vis bandymai žmonių kalba paaiškinti talento magiją, priklausančią aukštajai dvasinei sferai, kai meninininko kūryba, prie dieviškojo šaltinio priartėjusi, tampa ypatingai paveiki. (Irenai Milkevičiūtei dainuojant "Normą", jokie pasižadėjimai klausytis nesigraudinant negelbėjo...Ir toli gražu ne manęs vienos...).
Koncertui darnos ir šilto skambėjimo suteikė smuikinininkas Benas Gocentas (M.K.Čiurlionio menų gimnazija, mokyt. Gintvilės Vitėnaitės kl.), gražiu garsu ir lakia kantilena pagriežęs Manuelio M. Ponse "Estrelitą" bei jo brolis violončelininkas Augustas Gocentas (Sibeliaus konservatorijos Helsinkyje studentas), virtuoziškai atlikęs ekspresyvią Kžystofo Pendereckio pjesę "Violoncello totale". Abu jaunieji stygininkai dalyvavo ir koncerte skambėjusiuose ansambliuose.
Solistams jautriai akompanavo ilgametė LMTA koncertmeisterė pianistė Raminta Gocentienė. Ji - ir koncerto pabaigos siurprizo autorė, ekranizavusi jubiliatės asmeninį fotoalbumą.
Primadona I.Milkevičiūtė, pasauliniu mastu pripažinta dainininkė, išsaugojo vertingiausią žmogaus būdo savybę - paprastumą. Dar ir dėl to ji ne tik gerbiama, bet ir mylima.
Sąjūdžiui nuaidėjus, paklausta, kuo menininkai galėtų prisidėti prie Tėvynės gerovės, dainininkė atsakė: "Kuo geriau atlikdami savo darbą". Išmintingas, paprastas, tačiau koks talpus ir įpareigojantis palinkėjimas!
Ilgiausių metų, mūsų mylima Dainininke!
