Anot Festivalio meno vadovo, ryškiausi šiemetės šventės akcentai – tai tvirtėjantis jos rengėjų, Nacionalinės filharmonijos ir LNOBT, tandemas bei netikėtai išryškėjusi itališkoji programos gija.
Atidaryme – ilgai laukta naujovė
Vilniaus festivaliui neprireikė nė penkerių metų, kaip kitiems, kad būtų priimtas į Europos festivalių asociaciją. O prieš kelias dienas šio renginio vykdančioji direktorė Rūta Prusevičienė buvo išrinkta į Asociacijos tarybą atstovauti Baltijos ir Šiaurės šalims. Taiga aukštai iškelta šventės kartelė nesvyruoja.
“Mes sėkmingai konkuruojame globalioje meno rinkoje, o nacionalinės rinkos jau nebėra“, - pažymėjo R.Prusevičienė.
Artėjantis Vilniaus festivalis – puikus to įrodymas. Jis suves scenoje lietuvių atlikėjus ir pasaulines muzikos žvaigždes.
Anot rengėjų, šiemet didžiausi biudžeto resursai teks šventės atidarymui – juk jame švytės viena ryškiausių dabarties operos žvaigždžių, latvių mecosopranas Elyna Garanča. Tai solistė, žavinti pasaulį ne tik tobulu vokalu, bet ir įgimta scenos elegancija.
Gražiausias operų arijas viešnia atliks su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu jos vyro bei nuolatinio scenos partnerio britų maestro Karelo Marko Chichono.
Šiam koncertui LNOBT bus instaliuota akustinė “kriauklė”, kuri priartins akustinę scenos erdvę prie koncertų salės standartų. Konkursą šiai “kriauklei” įrengti laimėjo amerikiečių kompanija. Po savaitės instaliavimo darbams į teatrą atvyksta jos specialistai.
“Nuo šiol turėsime puikias galimybes rengti visais atžvilgiais kokybiškus koncertus”, - džiaugėsi G.Kėvišas. Mat publika dažnai pakeiksnoja prastą teatro akustiką.
Tiesa, “kriauklės” užsakovams turbūt nepavyks išvengti ir nemalonumų. Kultūros ministerijai įšaldžius teatro renovacijos lėšas, nebus kaip atsiskaityti su amerikiečiais. Tačiau G.Kėvišą šiuo metu labiau domina meno kūryba, o ne institucijų kuriamos veiklos kliūtys.
Užsimezgė naujos pažintys
LNOBT jau visu tempu repetuojama Vincenzo Bellini opera “Kapulečiai ir Montekiai”, kurios premjera įvyks Vilniaus festivalyje. Tai bendras projektas su Barselonos “Gran Teatre del Liceu”, Bavarijos valstybine ir San Francisko operomis.
Šis “bel canto” šedevras leis sužėrėti Vilniuje mūsų vokalo pažiboms – Auksinių scenos kryžių laureatėms Eglei Šidlauskaitei ir Viktorijai Miškūnaitei. O diriguoti premjeroje pakviestas jaunas italas Sesto Quatrini, pažįstamas Lietuvos publikai iš Kristynės Opolais koncerto LNOBT. Tuomet charizmatiškasis “bel canto” meistras tiesiog pavergė auditoriją.
Italų muzika – šiemečio festivalio vinis. Ne veltui šventės moto – “Harmonijos sodai”. Taip vadinasi ir legendinis senosios muzikos ansamblis iš Italijos “Il Giardino Armonico”. 30 metų gyvuojantis kolektyvas festivalyje atliks tai, ką geriausiai išmano, - senąją italų muziką.
Šventėje nestigs nei žvaigždžių, nei originalių idėjų. “Visada pirmenybę teikėme savo sukurtiems, o ne kažkieno pametėtiems projektams”, - tvirtino G.Kėvišas.
Jo nuomone, viena didžiausių šiemečio festivalio sėkmių – fenomenalaus italų violončelininko Mario Brunello sutikimas pristatyti šventės užsakymu sukurtą Justės Janulytės Koncertą violončelei ir 54 styginiams su metalinėmis surdinomi”Vidurnakčio saulė”.
“Solistas iš pradžių dvejojo, ar turės tam laikom ar jam bus įdomus kūrinys. Tačiau susitikęs Italijoje su autore, iš karto patikėjo jos vizija. Tikimės, kad Koncertas gyvuos kur kas ilgiau nei premjeros vakarą”, - vylėsi R.Prusevičienė.
Svarbu ir tai, kad Italijos garsenybė grieš su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Taigi didžiausios intrigos glūdi tarptautiniuose projektuose.
“Vilniaus festivalis jau sukaupė didelę jo įkvėptų lietuviškų kūrinių biblioteką. Joje dominuoja stambios formos opusai. Todėl publikai turėtų būti labai įdomus šiemetis kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako bei jo vadovaujamo Lietuvos ansamblių tinklo sumanymas nutapyti Osvaldo Balakausko jubiliejinį portretą, pasitelkus jo kamerinius kūrinius. Norėjosi paminėti kompozitoriaus 80-metį, ir tokia idėja mums labai patiko”, - pasakojo G.Kėvišas.
Neaplenks Europos pažibos
21-ąjį Vilniaus festivalį į savo maršrutus įtraukė ir tarptautinius turus tuo metu rengiančios įžymybės.
Pagaliau pirmą kartą Lietuvoje išgirsime Europos festivalių pažibą – prancūzų violončelininką Gautier Capuconą. Jį atlydės Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos regiono muzikos ambasadorius – WDR simfoninis orkestras, diriguojamas suomio Jukka Pekka Saraste‘s.
Į Vilniaus festivalį užsuks ir vienas geriausių Ludwigo van Beethoveno muzikos atlikėjų – austrų pianistas Rudolfas Buchbinderis. Koncertais visame pasaulyje artistas mini savo 70-metį bei karjeros 50-metį.
Šio pianisto biografija stulbinama! Jis pirmasis paskambino viename koncertų cikle visas 32 L.van Beethoveno sonatas, o iš viso yra jas atlikęs daugiau kaip 50 kartų. Šią patirtį muzikas apibendrino knygoje apie L.van Beethoveną.
Po mėnesio klasikos dinozauro atliekamą L.van Beethoveną išgirsime ir mes.
O susitikimas su garsenybe – dirigentu, kompozitoriumi ir pianistu Ezio Bosso – paliudys, jog muzika gydo ne tik dvasią, bet ir kūną. Šio plačiai žinomo menininko nepalaužė niokojanti kūną liga – dar pernai jis žavėjo savo muzika ir optimizmu milžinišką San Remo festivalio auditoriją bei Lietuvos kamerinio orkestro gerbėjus Vilniuje. Į šiemetį festivalį LKO grįšta su E.Bosso, parengę naują programą.
Pabaigos akordas - simboliškas
Simboliška, kad šventę užbaigs rituališkas japonų būgnininkų „DaDaDaDan Tenko“spektaklis LNOBT. Tai – tradicinių japonų būgnų, fleitų ir ritualinių varpelių garsų lydimas apsivalymo šokis, kuriuo išvaikomos piktosios dvasios ir kviečiama laimė.
Gal jis nupūs tamsius debesis, besitvenkiančius virš LNOBT ir Vilniaus festivalio?
G.Kėvišas neslėpė, kad bandoma trukdyti kurti festivalio modelį, grindžiamą Nacionalinės filharmonijos ir LNOBT partneryste.
„Kartu mes galime nuveikti daugiau, - kai kam tai nepatinka. Tačiau nesinerviname ir optimistiškai žiūrime į ateitį. Aistros nurims – tiesiog nebeliks jėgų jas kurstyti. O festivalis neabejotinai išliks ir bus gal netgi geresnis“, - svarstė G.Kėvišas.
