Šios keturiasdešimtmetės latvių primadonos turbūt labiausiai laukta Vilniaus festivalyje. Prieš trejus metus ji atšaukė koncertą Lietuvoje dėl ligos, o vakar pagaliau įvyko jos pirmoji pažintis su Vilniaus publika.
Pilnutėlę salę iš karto sužavėjo solistės emocingas, įtaigus dainavimas, plataus diapazono mecosopranas ir gracingumas. Šiltą atmosfera padėjo kurti ir tai, kad prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro pulto stovėjo dainininkės sutuoktinis ir mylimiausias koncertų partneris britų maestro Karelis Markas Chichonas.
„Mes esame kartu surengę kelis šimtus pasirodymų. Vyras geriau už bet ką kitą pažįsta mano balsą“, - yra sakiusi E.Garanča.
Įdomu, kad pažinčiai su Lietuvos publika ji pasirinko arijas iš Piotro Čaikovskio „Orleano mergelės“, Camille Saint-Saenso „Samsono ir Dalilos“, Giuseppe Verdi „Don Karlo“, Francesco Cilea „Adrianos Lekuvrer“, Pietro Mascagni „Kaimiškos garbės“ - operų, kuriose ji dainuos ateityje.
Dainininkė pastaruoju metu dažnai kartoja, jog pradeda naują karjeros etapą – sustiprėjus balsui, suka į dramatinį repertuarą. Taigi šalies melomanai išgirdo E.Garančą neįprastu amplua, kuris žada daugybe apdovanojimų svetur ir Latvijoje jau įvertintai artistei naujas karjeros aukštumas.
Tai liudijo ir karšti publikos plojimai, vertę viešnią kone po kiekvienos arijos sugrįžti į sceną pakartotinai nusilenkti.
Atmosferą salėje sumaniai kaitino ir maestro K.M.Chichonas, pradėjęs orkestrinių kūrinių programą grakščiais valsiukais, o baigęs energingu, retai atliekamu Amilcare‘o Ponchielli „Danze delle ore“ iš operos „Džokonda“.
Solistė pabaigai pažėrė savo būsimojo albumo perliukų – neapolietiškų dainų. Tik jų ir trūko, kad publiką galutinai užvaldytų euforija, ir E.Garančai neliktų nieko kito, kaip ištraukti savo efektingiausias kortas: temperamentinga ispaniška sarsuela ir nemirtingoji „Granada“ užbaigė vakarą aukščiausia gaida.
Prie koncerto sėkmės neabejotinai prisidėjo ir LNOBT scenos naujovė – specialiai mūsų teatrui suprojektuota akustinė kriauklė – tiksliau, akustinių skydų sistema, kuri buvo sumontuota išvakarėse ir ženkliai pagerino garso kokybę. Nuo šiol atlikėjai LNOBT scenoje galės jaustis kaip koncertų salėje. Kadangi pastarosios dar ilgai neturėsime, tai labai aktualu.
Greitai LNOBT scenos naujovę išbandys ir vienas populiariausių dabarties violončelininkų – prancūzas Gautier Capuconas, kurį į Vilniaus festivalį atlydės Vakarų Vokietijos radijo (WDR) simfoninis orkestras, diriguojamas suomio Jukkos Pekkos Saraste.
Dar vienas svarbus festivalio renginys LNOBT bus Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjera - bendras projektas su Barselonos didžiuoju teatru „Liceu“, Bavarijos valstybine ir San Fransisko operomis.
Iš vienuolikos Vilniaus festivalio renginių net penki įvyks LNOBT. Pasak šventės meno vadovo Gintauto Kėvišo, sutvirtėjusi dviejų festivalio rengėjų – Nacionalinės filharmonijos ir LNOBT – partnerystė yra vienas svarbiausių šių metų renginio bruožų. „Surėmę pečius Nacionalinė filharmonija ir LNOBT gali nuveikti daugiau“, - įsitikinęs G.Kėvišas.
Šiemetis festivalis bus išskirtinis ir Italijos menininkų gausa. Jų paradas prasideda jau ryt kompozitorės Justės Janulytės Koncerto violončelei ir styginiams „Vidurnakčio saulė“ pasauline premjera, kurią pristatys unikalus italų violončelininkas Mario Brunello.
