Pekine gimusi vunderkindė skambina fortepijonu nuo šešerių, o nesulaukusi nė septynerių, surengė savo pirmąjį koncertą. Į muzikės kelią ją nukreipė tėvai – šokėja ir perkusininkas.
Pasaulinės šlovės valanda Y.Wang išmušė 2007-aisiais, kai mergina puikiai išnaudojo progą pakeisti koncerte Marthą Argerich.
Tačiau jaunąją pianistę į aukštumas stūmė ne tik muzikės talentai, bet ir pritrenkiantis scenos įvaizdis – jos beprotiškai trumpos ir siauros suknelės, grojant pavojingai lipančios į viršų, šokiruojantys praskiepai ir nerealūs aukštakulniai. Gražuolė bet kada gali pasipuošti ir prabangiu „Rolexu“, nes prieš aštuonerius metus tapo šios kompanijos ambasadore.
Yra tarsi dvi Yujos Wang – virtuoziška, muzikali pianistė ir pašėlusi elfė sušiauštais plaukais, mažomis suknytėmis ir stirnos kojytėmis.
„Koncertų lankytojai mano, kad klasikinė muzika – tai kažkas be galo rimta, sunorminta daugybe taisyklių. Aprangos kodas, kurį sulaužiau, buvo viena jų. Juk visiškai nesvarbu, ką darai, jei pasirinktas rūbas teikia tau pasitikėjimo“, - aiškino artistė žurnalui „Elle“.
Y.Wang repertuare svarbią vietą užima rusų romantikai. Šią muziką ji dažnai girdėdavo vaikystėje, kai šokdavo mama, išmokiusi ją gracingos laikysenos. Rusai pianistei artimi savo aistra ir romantiniu polėkiu. O Fryderyko Chopino preliudai, kuriuos ji dabar taip pat groja, primena kinų kaligrafiją: tai kas juose atrodo paprasta, perteikti - sunkiausia. Y.Wang atliekamas Chopinas užburia poezija ir paslaptimi.
Pianistė didžiuojasi neseniai įveikusi tris Bela Bartoko fortepijoninius koncertus. Ji vadina šį kompozitorių mazochistu, nes atlikti jo sunkius kūrinius tobulai beveik neįmanoma. Tačiau daug kas mano, kad Yujai pavyksta.
Anot pianistės, vokiečių muzika yra itin rimta ir gili. Pernai ji ryžosi atlikti monumetalią L.van Beethoveno sonatą „Hammerklavier“ ir patyrė, kad nelengva sutelkti dėmesį į kūrinį beveik valandai.
Naujausia virtuozės aistra – J.Brahmsas. „Jis reikalauja tvirtai remtis į žemę, tarsi jėga sklistų iš kojų, o klaviatūra pratęstų rankas. Richteris sakydavo, kad groja Brahmsą „iš šlaunų“ – aiškino Y.Wang. Tik S.Richterio šlaunis dengdavo išlygintos kelnės, o Y.Wang – dažniausiai nuogos ir atviros.
„Jeigu muzika yra graži ir jausminga, kodėl neapsirengti taip pat? Man tai teikia galios ir įtaigos. Jaučiuosi patogiai, nes ir muzikoje apsinuoginu“, - dėstė artistė „The Guardian“.
Parengė Asta Andrikonytė
