Iš Pietų Afrikos kilęs atlikėjas sugebėjo kūrinius korai meistriškai pritaikyti šešiastygei gitarai. Dabar dėl išskirtinių šio gitaristo pasirodymų varžosi garsiausios salės – nuo „King’s Place“ Londone iki „Carnegie Hall“ Niujorke. Liepos 18 d. šis atlikėjas gros Lietuvos publikai.
Interviu su D. Gripperiu – apie pirmuosius akordus, koncertą Lietuvoje ir muzikos reikšmę.
- Lietuvoje koncertuosite pirmą kartą. Ką žinote apie šią šalį?
- Šiek tiek seku kelių Lietuvos muzikantų veiklą. Pirmiausiai pradėjau domėtis Indre Jurgelevičiūte, kuri muzikuoja su senegaliečiu koros atlikėju Solo Cissokho. Per Indrę sužinojau apie nuostabią sutartinių giedotojų grupę „Trys keturiose“.
- Kaip pasirinkote koncerto Kristupo vasaros festivalyje programą?
- Dažniausiai koncerto programų iš anksto kruopščiai neplanuoju. Atsirenku keletą skirtingų autorių, stilių, taip pat kompozicijų korai ir groju tai, ką norisi groti koncerto dieną.
- Kodėl panorote groti būtent gitara?
- Mokykloje aš grojau violončele ir pianinu. Tačiau mano pianino mokytojas iš tikrųjų buvo klasikinės gitaros atlikėjas. Muzikos grupėse man teko groti bosine gitara, tad pradėjau eksperimentuoti ir klasikine, savarankiškai mokytis ja groti. Mokytojas mane išgirdo ir pasisiūlė pamokyti.
- Ar prisimenate, kokį pirmą kūrinį ar dainą sugrojote gitara?
- Mano pirmasis kūrinys arba, kaip vadinu, „projektas“ buvo labai abstraktus. Susidariau gitaros akordų sąrašą ir praktikavausi, grodamas juos visus iš eilės. Man atrodo, kad tuo metu mane labiau domino pats grojimo procesas instrumentu, o ne muzika, kurią grojau.
Turbūt pirmasis kūrinys buvo kokia nors klasikinė kompozicija, bet tiksliai jos nepamenu. Tik žinau, kad mokytis teko gana ilgai, nes pianino natų atitikmens gitaros akorduose.
- Kokį kūrinį labiausiai mėgstate groti?
- Jis nuolatos keičiasi. Vieną dieną kūrinys atrodo geriausias, o kitą jau visiškai nenoriu jo groti. Tai įdomus procesas, nes vieną mėnesį, tarkime, groju tik J.S.Bacho kompozicijas ir esu klasikinės muzikos gitaristas, o kitą – 8-ojo dešimtmečio muziką korai, tad mintis groti Bachą atrodo keista. Paskui vėl viskas pasikeičia arba atsiranda dar kitokia muzika – tai vyksta nuolat.
- Ką sunkiausio jums teko išmokti groti?
- Kalbant apie sunkumus, pagalvoju apie Bachą – kiek įtampos užsikrauname dėl tam tikrų savo nuostatų, susijusių su šiuo kompozitoriumi ir jo muzika. Vienas didžiausių iššūkių grojant gitara, man buvo momentas, kai tarsi reikėjo ištrinti ribą tarp Bacho ir Toumani Diabate (Malio atlikėjas, kora atliekantis tradicinę šios šalies muziką – aut. pastaba) muzikos.
- Ar turite mėgstamą gitaristą, kuris jus įkvepia?
- Mano mėgstamiausi gitaristai yra Egberto Gismonti ir Ali Farka Toure. Manau, Egberto muzika mane įkvėpė labiau, nes jis atvėrė naują grojimo gitara kelią. Tarsi pratęsdamas Villa Loboso muziką, bet išplėsdamas klasikinė gitaros galimybes.
- Kaip jums kilo mintis koros repertuarą pritaikyti šešiastygei gitarai?
- Visą laiką klausiausi Toumani Diabate albumo „Kaira“, išleisto 1987 metais. Įsivaizdavau, kaip sukuriu panašią muziką gitarai. Prireikė ne vienerių metų, kol supratau, jog Toumani buvo kompozitorius ir tą muziką galima groti taip pat gitara. Kad aš galiu šią muziką sugroti gitara.
- Ką jums reiškia muzika?
- Muzika yra keistas dalykas. Net nežinau, kaip ją apibūdinti. Kartais tai yra bendravimas su žmonėmis. Kartais tai yra fizinis grojimo pojūtis. Kartais savęs atradimo kelias. Keistas ir kartu nuostabus dalykas.
Liepos 18 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje gitaristas iš Pietų Afrikos D.Gripperis koncerte „Bachas Afrikoje“ atliks originalią programą – nuo J.S.Bacho iki Malio muzikos.
