Šalmus jie užsidėjo neatsitiktinai – artėjant „Lėlės“ teatro 60-mečiui, prasidės Didžiosios jo scenos renovacija. O plunksnos iš šalmų styro todėl, kad šį sezoną mažiesiems žiūrovams bus pristatytas spektaklis „Indėniukas Džo“.
Teatro vadovas Juozas Marcinkevičius neslėpė, kad Didžiosios teatro scenos renovacijai, jos techninės įrangos atnaujinimui trūksta lėšų.
„Kultūros ministerija negirdi, ką kalba Prezidentė. O Prezidentė per televiziją nuolat sako: „Kurkime ateitį kartu su vaikais“. Kultūros ministerija mano, kad pirma pavalgys suaugusieji, tada – vaikai. Vaikams kartu su suaugusiais prie stalo vietos nėra“, – kalbėjo J. Marcinkevičius.
Anot jo, kiti teatrai nepradeda scenos renovacijos darbų, jeigu jiems neskiria 2 milijonų eurų.
„Kultūros ministerija „Lėlės“ teatrui išdrįsta paskirti 200 tūkstančių eurų scenos renovacijai, todėl teatras turės visaip suktis, gelbėtis“, – kalbėjo J. Marcinkevičius, pabrėždamas, kad su šiuo teatru, Lietuvoje daugiausia nuveikusiu lėlių teatro žanre, ministerija elgiasi negražiai.
Spektaklio sukūrimui ministerija skiria tik 7 tūkst. eurų. Į tą sumą turi įsitekti išlaidos spektaklio scenografijai, aktorių kostiumams, honorarai režisieriui, aktoriams.
„Tai iš ko sukurti kostiumus vaikų spektakliams – iš atliekų, rastų prie šiukšlių konteinerių?“ – klausė režisierius Šarūnas Datenis.
„Kaip prisikviesti į „Lėlę“ statyti spektaklius režisierių iš užsienio už labai mažą, net dešimt kartų mažesnį honorarą? Jie pasitikslina: „Ar tai – už vieną darbo dieną?“ – kalbėjo J. Marcinkevičius.
Nepaisant varganos būties, „Lėlė“, kaip ir kiekvienais metais, pirmoji pradeda naująjį sezoną. Šį savaitgalį, rugpjūčio 19–20 dienomis, teatre mažųjų žiūrovų tradiciškai lauks jų pamėgti spektakliai „Raudonkepurė“, „Kiškių sukilimas“, „Gėlių kalba“ bei „Pasaka apie vėžliuką“.
Naująjį sezoną teatro repertuarą papildys keturi nauji spektakliai.
Naujus spektaklius vaikams kurs režisieriai Ainis Storpirštis, Karolis Vilkas, Šarūnas Datenis ir Povilas Makauskas. Po Naujųjų metų kūrybinius darbus taip pat pradės režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė bei iš Nyderlandų į Vilnių atvyksiantis lėlininkas Nevilas Tranteris (Neville Tranter), tačiau jų premjeros jau bus skirtos suaugusiems ir numatytos 2018 m. rudenį.
Aktorius ir režisierius A. Storpirštis teatre debiutuos spalį. Mažojoje „Lėlės“ scenoje menininkas pristatys pirmąjį savo lėlių ir objektų teatro (!) spektaklį vaikams „O Viešpatie, Vilnius!“. Spektaklio dramaturgiją režisierius kuria kartu su aktoriais ir dailininke N. Keršulyte.
Kūrėjai, pasitelkę Vilniaus legendas, šiandienių įvairiausių miesto „personažų“ gandus, virtualaus bendravimo ir pramogų priemones, sieks įtraukti žiūrovus į linksmą nuotykį – žaidimą teatro rūsyje ir papasakoti pamokančią istoriją apie atviro, nuoširdaus bendravimo svarbą.
„Šiais technologijų ir „lygių teisių“ laikais itin dažnai matome atotrūkį tarp tėvų ir vaikų. Ir kartais tai virsta neįveikiama praraja. „Ko jis sėdi prie tos dėžės?“, „Mano laikais viskas buvo kitaip“ – tokie suaugusiųjų komentarai yra tikras nesusišnekėjimas.
Aš pats esu įsitikinęs, kad atviras bendravimas yra santykių pagrindas, o santykiai – daugiausia naudos duodantis užsiėmimas. Spektaklyje „O Viešpatie, Vilnius!“ norime paskatinti tiek vaikus, tiek tėvus skirti daugiau dėmesio būtent tarpusavio santykiams. Taip pat priminti, kad tikras pasaulis daug paslaptingesnis ir įdomesnis už bet kokias dirbtines, virtualias pramogas“, – apie būsimąją premjerą pasakojo A. Storpirštis.
Lapkričio pabaigoje Didžiojoje teatro scenoje įvyks K. Vilko, Oskaro Koršunovo mokinio ir Kultūros ministerijos metų debiuto premijos laureato, „lėliškai vaikiškas“ debiutas.
Jaunasis režisierius žiūrovams pristatys spektaklį „Indėniukas Džo“. Pagal savo paties parašytą scenarijų, kuriame pasakojama apie berniuko Džo kelionę pas močiutę ir jos metu patirtus siurrealius nuotykius, spektaklį vaikams kursiantį K. Vilką domina vaiko pažintis su tikru pasauliu, perėjimas iš vieno gyvenimo būvio į kitą ir čia slypintys pavojai bei atradimai.
Kuriant spektaklio scenografiją režisieriui talkins jauni dailininkai Romanas Duda ir Ieva Šimukonytė, scenoje vaidins „Lėlės“ ir kviestiniai aktoriai.
Po Naujųjų metų, vasarį, teatre pagaliau suskambės ilgai laukta muzikinio spektaklio vaikams „Pinokis“ premjera. Spektaklio režisierius – teatro trupės aktorius Š. Datenis nėra naujokas „Lėlės“ teatre – Mažojoje scenoje vaidinami jo režisuoti spektakliai „Evoliucija“ ir „Čia buvo / čia nėra“. Šį kartą jaunasis režisierius su visa kūrybine grupe – dailininku Antanu Dubra, kompozitoriumi Vytautu Leistrumu, dramaturge Tekle Kavtaradze, teatro ir kviestiniais aktoriais – debiutuos Didžiojoje scenoje.
Gerai žinomą Karlo Kolodžio (Carlo Collodi) apysaką Š. Datenis su visa kūrybine komanda nori vaikams pristatyti kaip gyvą ir aktualų pasakojimą apie šiandien gyvuojančias žmogiškąsias vertybes, technologijų ir žmogaus santykį, kompiuterizacijos keliamus iššūkius, su kuriais susiduriama nuo mažų dienų.
Spektaklio kūrėjai kelia sau rimtą uždavinį – kaip šioje pasakoje rasti šiandieniam vaikui artimų ir atpažįstamų įvaizdžių? Taip istorija apie atgyjantį medinuką tampa pasakojimu apie dirbtinį intelektą, apie žmogaus kūrinio maištą prieš savo kūrėją, apie šiuolaikinę egzistenciją, kuri nebeįsivaizduojama be kompiuterių ir kompiuterizuotų kūrinių bei prietaisų.
„Pinokis – gudrus lėliškas sutvėrimas, vienareikšmiškai besivaikantis malonumų ir būdų išvengti to, kas yra „nemalonioji“, „nuobodžioji“ gyvenimo dalis, kol galiausiai lyg koks antikinės mitologijos herojus, perėjęs vandenį ir ugnį, dangų ir pragarą, nusileidžia tėvui-kūrėjui, pasišvenčia gėriui ir tiesai ir galų gale pasiekia tai, ko iš tiesų norėjo, – iš mechaninio objekto, savotiškos marionetės, tampa tikru, gyvu berniuku.
Pinokio būvis iš tiesų labai primena daugumą mūsų, šių laikų gyventojų. Malonumų siekis ir atsakomybės vengimas galėtų būti vienas iš šiuolaikinio žmogaus apibūdinimų. Ką reiškia būti geru žmogumi šiandien? Kas šiandien yra paklusnumas ir pareiga? Į ką Pinokis transformuotųsi šiandien ir ko mus tai galėtų išmokyti?“ – apie spektaklį kalbėjo režisierius Š. Datenis ir dramaturgė T. Kavtaradzė.
Paskutinė 60-ojo sezono premjera numatyta balandžio mėnesį. Pavasarį Mažojoje scenoje spektaklį vaikams „Berniukas ir jo mylintis širdis“ pagal to paties pavadinimo prancūzų poeto Fransua Davido (Francois David) ir žymiojo iliustratoriaus bei plakatų meistro Stasio Eidrigevičiaus knygą kurs režisierius P. Makauskas. Vilniaus teatre „Lėlė“ debiutuosiantis jaunasis menininkas, Gintaro Varno mokinys, šį kūrinį įvardija kaip paprastą pasakojimą, kurį sudaro 11 mažyčių situacijų, atskleidžiančių įsimylėjusio vaiko skausmingą kelionę savasties link.
Be naujų premjerų, statybos darbų, teatro planuose naująjį sezoną netrūks ir gastrolių bei edukacinių renginių.
