Simboliška, kad naujam gyvenimui ją prikėlė Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, vadovaujamas brazilo Rodrigo Calveyra‘os. Mat šio veikalo rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, jį iš karo griuvėsių Kionigsberge išgelbėjo mūsų mokslininkai.
Rūmai sprogo nuo publikos
R.Calveyra atskleidė, jog “Pastorello musicale“ partitūra – išskirtinė. To meto operose retai aptinkami tokie tikslūs instrumentuotės aprašymai, kaip kai kuriuose šio veikalo fragmentuose. Tai padėjo rinktinei atlikėjų komandai perteikti spalvingą operos emocijų spektrą.
Tačiau užduotis nebuvo paprasta. “Pastorello musicale“ beveik nėra šių dienų ausims įprastų arijų. J.Sebastiani kūrinys parašytas italų madrigalinės operos stiliumi, grindžiamas kalbamuoju dainavimu. Tokios rečitatyvinės operos reikalauja itin gero muzikantų susiklausymo, o publikai gali atrodyti nuobodokos.
Tačiau „Canto Fiorito“ komanda, padedama režisierės Karinos Novikovos ir pasitelkusi kuklius scenos atributus, išspaudė iš kūrinio visa, kas buvo įmanoma nepritaikytoje scenos veikalams Renesansinėje menėje. Renginys vos sutalpino publiką.
Subūrė Europos virtuozus
Aišku, varžytis su pirmuoju operos spektakliu Valdovų rūmuose būtų beviltiška. 1636 metų rugsėjo 4-ąją čia parodyta pirmoji opera „Elenos pagrobimas“ pribloškė publiką scenos vaizdais – plaukiojančiomis pabaisomis, didžiuliais fontanais, žaibais, rytietiškais motyvais. Scenovaizdžio dekoratoriai ir vietos dailidžių cechai pastatymui ruošėsi kone ištisus metus.
Tačiau su puikiais to spektaklio dainininkais “Pastorello musicale“ solistai, ko gero, galėtų pasivaržyti, ypač baritonas Florianas Justas (Tirsis), bosas Hugo Oliveira (Lucidoras), tenoras Algirdas Bagdonavičius (Filenas), sopranas Ieva Gaidamavičiūtė (Svavija, Elektra).
Šauniai išnaudojo autoriaus paliktą interpretacijos laisvę instrumentininkai, kaitaliodami atlikimo tempus ir artikuliacijos būdus, įterpdami instrumentinius epizodus. Projektui „Canto Fiorito“ subūrė net 17 virtuozų iš visos Europos, pirmą kartą įtraukė į instrumentinį ansamblį archiliutnę ir barokinį kontrabosą.
Geras sumanymas buvo praplėsti J.Sebastiani kūriniu mūsų žinias apie Baltijos regione skambėjusias senąsias operas. Juolab kad su Goethe‘s instituto pagalba “Pastorello musicale“ norima parodyti ir vokiškuose kraštuose.
Galingesniems teko trauktis
Dar tik penkerius metus gyvuojantis ansamblis „Canto Fiorito“ spėjo parengti daug reikšmingų viduramžių, renesanso ir baroko programų, susijusių su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, tapo bene aktyviausiu senosios muzikos kolektyvu Lietuvoje.
Tačiau jo veikla dar nebuvo įgijusi tokio užmojo kaip dabar. Šiemet ansamblį administruojanti viešoji įstaiga “Suonatori del granduca” laimėjo Europos Komisijos programos “Kūrybiška Europa” finansavimą didžiuliam tarptautiniam projektui “Hanzos kelias: muzikinė kelionė per bendrą praeitį” lyderio statusu!
Lietuvos kolektyvams labai retai nusišypso tokia sėkmė. Du darbuotojus turinti projektinė įstaiga nukonkuravo didžiules, stabiliai finansuojamas tarptautines organizacijas. Kartu su partneriais iš Austrijos ir Estijos lietuviai surengs 8 koncertus 7 Europos šalyse, palydimus edukacinėmis programomis.
„Degame savo idėjomis ir tikime savo misija“, - džiaugėsi viena „Canto Fiorito“ aktyvisčių Renata Dubinskaitė.
Pasaulines žvaigždes sukvies į Kretingą
Rugsėjo pabaigoje ansamblis visus kviečia į savo rengiamą naują senosios muzikos festivalį Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Jame muzikuos tokios pasaulinės žvaigždės kaip baroko dainininkė Maria Cristina Kiehr ir dirigentas bei vargonininkas Leonardo Barcia Alarconas.
Kodėl reikėjo dangintis net į Kretingą? „Ten yra seniausi Lietuvos vargonai, pastatyti XVII amžiuje. Žmonės net nežino, koks tai lobis. Tikimės, kad festivalis juos išgarsins. Vargonai skambės visuose koncertuose bažnyčioje, kuri šiemet mini 400 metų jubiliejų. Suradome netgi būdą, kaip perkelti juos iš ankštos koplyčios, kurioje buvo iki šiol, į pagrindinę bažnyčios erdvę.
Auginsimės publiką ne tik sostinėje. Juk Lietuvos regionuose senosios muzikos renginių beveik nevykdavo“, - kalbėjo R.Dubinskaitė.
