„Fantazijų“ netrukus pamatys ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos publika. Pirmųjų gastrolių trupė išvyksta į Kijevą, kur žiūrovai išvys režisierės sumanymą šiuolaikiškai interpretuoti ekspresyvią, netikėtą prancūzų klasiką.
– Gabriele, Vilniaus mažajame teatre rengiatės naujam sezonui, kurį pradedate prancūzų autoriaus A.de Musset persirengimo komedija „Fantazijus“. Įdomu tai, kad esate pirmoji Lietuvoje, režisuojanti „Fantazijų“. Kaip ši pjesė pateko jums į rankas?
– A.de Musset man buvo pažįstamas kaip talentingas romantizmo epochos poetas, nes vaidinu spektaklyje „Mistras“ legendinę George Sand, o A.de Musset ir George Sand turėjo neįtikėtiną meilės romaną – trumpą, bet aistringą ir labai skausmingą. Tai jis man ir buvo likęs atmintyje kaip ekstravagantiškas, kraštutinumais gyvenantis nuskriaustas vaikas, genialus, tragiško likimo poetas.
O kad jis rašė pjeses nežinojau, todėl labai susidomėjau, kai prieš pora metų šią pjesę rekomendavo viena prancūzų kultūros istorikė. Tiesa ji siūlė šią pjesę statyti Rimui Tuminui, bet aš turiu silpnybę nežinomoms genialioms pjesėms. Ją parsivežiau į Vilnių, padalinau paskaityti. Po pirmų skaitymų su trupe jau buvo aišku, kad pjesė verta dėmesio, įdomi, neeilinė savo forma bei turiniu.
– A.de Musset tragiško likimo, ekscentriškas romantizmo atstovas, dramatiškas poetas, rašytojas, dramaturgas, kurio klasikinė pjesė parašyta prieš beveik du šimtus metų. Kuo ji pasirodė unikali ar aktuali?
– Visa energija sudėta į tą trumputį kūrinį: žmogaus abejonės, bandymas rasti prasmę, meilės, gyvenimo prasmės paieškos, dūžtančios kiekviename žingsnyje. Tai labai artima šiai dienai. Šią pjesę apibūdinčiau kaip baladę, o kaip baladė gali būti neaktuali ar aktuali?
Po pirmų skaitymų, kurių metu juokėmės ir buvom nustebinti šitos keistos pjesės, atrodė, lyg autorius juokauja su mumis, paskui staiga panardina į piktus, depresyvius monologus, tuomet staiga vėl lyg juokiasi iš mūsų surimtėjusių minų.
Aktorius Arvydas Dapšys po pirmųjų skaitymų priėjęs tarė labai teisingus žodžius, kad „šioje pjesėje visi geri, nėra piktų, blogų personažų (primityvia prasme) ir tartum viskas gerai baigiasi, bet lieka praradimo, netekties, neišsipildymo jausmas“.
O perkėlus repeticijas į kūrybinę teatro erdvę „Kvartalą“, pjesės amžiaus ar laiko rėmų išvis nebeliko. Vienas muzikantų, kuris groja spektaklyje, po pirmųjų improvizuotų repeticijų paklausė, kokia čia šiuolaikinė pjesė. Jis nežinojo pjesės, autoriaus, istorinio konteksto. Ir jei jis būtų paklausęs kelintame amžiuj ši pjesė parašyta, vadinasi, dirbdami su ja būtume kažką smarkiai ne taip darę.
– „Fantazijų“ repetavote Vilniaus mažojo teatro sandėliuose – „Kvartale“. Kokių tai suteikė spalvų kūrybiniam procesui ir pačiam spektakliui, jo šiuolaikiškam skambesiui?
– „Kvartale“ ne tik repetavome, bet ir pristatėme spektaklio eskizą. Po premjeros stengsimės išlaikyti tą improvizacinę atmosferą, kurią padeda sukurti „vogue“ šokio elementai (choreografas Raidas Petrauskas) ir „Kabloonak“ grupės muzika, besikeičianti su Giedriaus Puskunigio muzikiniais intarpais. Visa tai padėjo sukurti šiandienos ir A.de Musset epochos jungtį.
Ne kostiumai ir ne išoriniai efektai apibūdina šio pastatymo šiuolaikiškumą, o bandymas rasti šiandienos egzistavimo scenoje, bendravimo su žiūrovu ir mąstymo būdą.
– Fantazijus yra Karaliaus juokdarys. O ar žiūrovas gali nusiteikti pasijuokti? Juolab kad ir pjesės vertėja Akvilė Melkūnaitė jums palinkėjo daug juoko repetuojant, juoko kaip priešnuodžio tam liūdesiui, kurio kupina šita pjesė.
– Pjesė prasideda karaliaus juokdario mirtimi princesės vestuvių išvakarėse, o Fantazijus, prasiskolinęs, prasilošęs jaunuolis, neturėdamas kur dingti, „juokais“ nusprendžia perimti mirusio juokdario aprangą ir pareigas. Jis – filosofas juokdario apranga, o pagrindiniai pjesės klounai du: visiškas idiotas Princas ir dar beviltiškesnis jo pagalbininkas Marinonis. Radau tiksliausią pjesės apibūdinimą – tai komedija, kuri baigiasi liūdnai, arba drama su laiminga pabaiga.
– Fantazijaus vaidmenį sukūrė du puikūs aktoriai: Tomas Rinkūnas ir Martynas Nedzinskas. Koks Fantazijus yra T.Rinkūnas ir koks – M.Nedzinskas?
– Martynas ir Tomas abu verti Fantazijaus kalibro, abu skirtingi, dirba skirtingai, partneriauja skirtingai. Jie įrodė savo profesionalumą, nes nekonkuravo tarpusavyje, kiekvienas galvojo apie temą, apie turinį, apie bendrą spektaklio visumą ir tai vedė pirmyn. O nuolatiniai pasikeitimai, jų nauji prisitaikymai, naujos įžvalgos tapo ne vargu, o azartu.
Tai buvo dovana turėti tokius skirtingus aktorius, tokius profesionalus. Įskaitant ir visą trupę, kuri kaskart stengdavosi prisitaikyti prie vis kitos Fantazijaus stichijos, taip aukojant galimybę kurti vaidmenį stabiliai.
– Pirmoji užsienio šalis, kurioje įvyks „Fantazijaus“ premjera bus Ukraina. Ukrainiečiai pirmieji susipažins su naujausiu jūsų režisūriniu darbu. Kaip manote, kodėl Ukraina pasirinko šį Vilniaus mažojo teatro spektaklį? Kuo jis gali būti įdomus Ukrainos festivalyje „Gogol Fest“?
– Jau šį savaitgalį (rugsėjo 17 d.) Kijeve vyks žinomas šiuolaikinio meno festivalis „Gogol Fest“. Jis apima visas meno sritis: muziką, teatrą, šokį, performatyvų meną. Šių metų programa ir erdvės labai vilioja.
Festivalio rengėjai mus pasirinko dėl kelių priežasčių: A.de Musset pjesės pateikimas yra šiuolaikiškas, kūrinys sinchronizuotas su šiandiena, išlaikant originalų tekstą bei siužetą. Manau, jiems tiko ir mūsų performatyvus atlikimas.
Pastaruoju metu girdžiu labai daug gerų atsiliepimų apie Kijevą, apie ten vykstančius meno, mados judėjimus. Visa tai labai noriu pamatyti, pajusti, įkristi į Kijevo šurmulį. Mūsų spektaklyje gyvai grojanti grupė „Kabloonak“ pasirodys ne tik spektaklyje. Festivalio rengėjai labai laukia jų pasirodymo festivalio uždarymo koncerte. Jie koncertuos ir dar keletoje vietų.
Kijevas po politinių įvykių yra pabudęs, veikiantis ir kūrybingas miestas. Girdėjau, kad pagal miesto vibe jis prilygsta Niujorkui. Pažiūrėsime.
Spektaklyje „Fantazijus“ karalių vaidinantis aktorius A.Dapšys kelis metus yra praleidęs Kijeve, gyvenęs visai arti Maidano ir gyvai patyręs šalies istorinius įvykius. Kai kūrėme spektaklį, dažnai kalbėdavome apie Ukrainą, nes pjesėje yra tokių akivaizdžių paralelių – karalius tekina savo dukrą vardan taikos už Mantujos princo, idioto, kuris kaskart grasina karu, jeigu veikia ne pagal jo įgeidžius.
– Kokiose šalyse, kokiuose festivaliuose dar norėtumėte parodyti „Fantazijų“?
– Po Ukrainos pirmosios sąraše, kur norėtųsi parodyti „Fantazijų“, – Lietuva ir Prancūzija. Teatrui būtina gastroliuoti, būtinos mažiausiai dvejos trejos gastrolės per sezoną, nes jos priverčia visą teatrą tobulėti. Vilniaus mažasis teatras šį sezoną gastroliuos Lenkijoje, Gdansko Shakespeare’o teatre (rodysime spektaklį „Minetis“), ir Italijoje, Spoleto festivalyje, kuris domisi lietuvių dramturgija: spektakliais „Dėdės ir dėdienės“, „Madagaskaras“ ir kompozitorių Fausto Latėno bei Giedriaus Puskunigio kūryba.
„Fantazijaus“ premjera Kijeve rugsėjo 17 d., Vilniaus mažajame teatre – rugsėjo 22, 23 d., spalio 28 d., lapkričio 11, 24 d.
