Jonas Vaitkus užsimojo paklausti: „Kas paneigtų, kad vykdoma antroji Lietuvos okupacija“

Analitinių pjesių ciklas iš Lietuvos naujausios istorijos – nuo 1989 m., kai LKP atsiskyrė nuo TSKP, iki kitų prezidento rinkimų 2019 metais – tokį tikslą užsibrėžė Rusų dramos teatras per ketverius artimiausius metus.

 Režisierius J.Vaitkus užsimojo įgyvendinti ketverių metų tęstinę dokumentinio publicistinio teatro spektaklių programą.<br> D.Umbraso nuotr.
 Režisierius J.Vaitkus užsimojo įgyvendinti ketverių metų tęstinę dokumentinio publicistinio teatro spektaklių programą.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Vieniši." repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Scena iš spektaklio "Pigmalionas" repeticijos.<br> D.Umbraso nuotr.
 Režisierius A.Gornatkevičius debiutuos spektakliu "Vieniši." pagal G.Hauptmanno dramą "Vieniši žmonės".<br> D.Umbraso nuotr.
 Režisierius A.Gornatkevičius debiutuos spektakliu "Vieniši." pagal G.Hauptmanno dramą "Vieniši žmonės".<br> D.Umbraso nuotr.
 Lietuvos rusų dramos teatro trupė pristatė 72-ojo sezono naujienas.<br> D.Umbraso nuotr.
 Lietuvos rusų dramos teatro trupė pristatė 72-ojo sezono naujienas.<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (23)

Lrytas.lt

Sep 13, 2017, 1:34 PM, atnaujinta Sep 14, 2017, 12:19 PM

Teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus, antradienį pristatydamas 72-ąjį Lietuvos rusų dramos teatro sezoną, tokį posūkį į publicistiškumą taip komentavo: „Mintis tokias temas atverti, įgarsinti, pasvarstyti kilo gal ir todėl, kad teatras iškrypo iš savo vėžių, persimetė į spaudą, partines kovas, Seimą, įvairius šou, kaip antai „Išgyvenk už tris eurus“, ir pan. Tradicinis teatras nebereikalingas – tik veidmainystės teatras.

O aš įsivaizduoju, kad teatras yra žmonių, atėjusių iš praeities arba nuėjusių į ateitį, emocinis dokumentas.  Kadangi tai nėra vertinama, kadangi šoumenai iš žodžio „teatralas“ padarė keiksmažodį, įteigė, kad teatro žmonių nereikia klausyti,  įsileisti į eterį, spaudą, medijas, jau užkariautas partiečių, turtuolių ir kitokių veikėjų, pamanėme, kad reikia padaryti kokį nors dalyką, priartintą prie tikro žmonių gyvenimo. Ne tų žmonių, kurie alų geria ir laimingi gyvena, o tų, kurie sąžiningi ir neišgyvena iš savo sąžiningo darbo, kurie palikti Dievo valiai, niekam nereikalingi.“

Pasak J.Vaitkaus, teatras nori tą tarsi laimingą mūsų nepriklausomos, demokratinės Lietuvos gyvenimą paanalizuoti per tam tikras menines dokumentines pjeses ir pasakyti, kad šitoje laimingoje, demokratinėje Lietuvoje, kaip deklaruoja visa medija, nėra taip jau viskas gera, patogu, saugu.

„Projektas tęstinis, ne vienadienis, ne šimtmečio paminėjimas.  Tai būtų tarsi žvilgsnis į mūsų gyvenimą nuo 1989 iki 2019 metų. Ciklą pavadinau „Galimai vykdoma antroji Lietuvos okupacija. 1989 m. gruodis – 2019 vasaris“.  Arba „Kas galėtų paneigti, kad...“

Analitinių pjesių ciklas prasidėtų maždaug nuo to meto, kai 1989-ųjų pabaigoje LKP atsiskyrė nuo TSKP.  Netrukus, gruodžio 30-ąją, to meto oficiozas „Tiesa“ išspausdino 38 KGB darbuotojų laišką, kuriame jie deklaravo, kad palaiko Lietuvos komunistų atsiskyrimą ir bendradarbiaus su jais, padės jiems išsilaikyti, surasti savo vietą, išgyventi mūsų laisvoje, nepriklausomoje, demokratinėje valstybėje. 

1989 m. pabaigos laikotarpis labai įdomus, vertas žurnalistinio tyrimo: Algirdo Brazausko elgesys, KGB karininkų veikla... Tai bus pirmoji tema.

Mūsų valstybės kelias įdomiai pasisuko – iki šiol murdomės chaose.  O kad murdomės – akivaizdu. Imkime bet kurią rezonansinę bylą ir pamatysime, kad nė viena jų neužbaigta. Niekas neaišku, į klausimus neatsakyta, ignoruojami advokatų, kitų teisininkų, žurnalistų paklausimai. Mes esame niekas, o yra kažkoks darinys, kuris žino, kaip elgtis su žmonėmis, kur juos vesti, kaip juos mulkinti, kaip juos stumti į demagoginį veidmainystės pasaulį. Tešlagalvių gaminimo fabrikas.

Rezonansines bylas baisu net pakrutinti. Bet jei laisvi žurnalistai nekrutina, kiti nekrutina, jeigu  jiems nesvarbu, kaip gyvename ir su kuo gyvename, tai teatras turi to imtis.

O neatsakytų klausimų – gausybė: Vytauto Pociūno žūtis, Stasio Lozoraičio, „Vilties prezidento“, likimas ir keistai netikėta mirtis, Garliavos įvykiai, Medininkų įvykiai, Eglės Kusaitės byla, dešimtys korupcijos bylų“, –  J.Vaitkus vardijo temas, kurias norėtų  perkelti į sceną, tik kol kas nežino, kas jas pavers pjesėmis.

Vis dėlto poslinkių yra. Tai – Herkaus Kunčiaus pjesė „Klanas“ apie Garliavos įvykius. Ji jau parašyta ir netrukus bus pradėtos nagrinėti jos perkėlimo į sceną galimybės.

Atsiranda nauja erdvė

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) 72-ąjį sezoną pradės rugsėjo  15-ąją premjeriniu spektakliu pagal airių dramaturgo George'o Bernardo Shaw garsiąją pjesę (autoriaus pavadintą „penkių veiksmų romanu“) „Pigmalionas“.

Kiekvienas naujas teatro sezonas – tai kaskart vis nauji pjesių pavadinimai ir nauji vardai – režisierių, dailininkų, kompozitorių, kartais ir aktorių.  Dažnai pavardės būna ir nenaujos, bet jų idėjos, muzika ir scenografijos sprendimai niekad nesikartoja.

Kiekvienas naujas sezonas – tai nauji sceninių išgyvenimų vandenys, į kuriuos teatras įbrenda drauge su savo žiūrovais.  Taip bus ir šįsyk.

Bet stengdamasis išlikti gyvas organizmas teatras privalo puoselėti naujas kūrybines ambicijas, kelti sau kūrybinių kriterijų kartelę. Todėl šiame sezone, be naujų pavadinimų, naujų pavardžių ir kūrinių, Rusų dramos teatras pasišovė veržtis į naujas kūrybines erdves.

Taip atsirado „Erdvės A-Z“ idėja, kurią išnešiojo ir drauge su teatriniu jaunimu jau pradėjo azartiškai įgyvendinti LRDT vadovas J.Vaitkus. Naująją „Erdvę A-Z“ kuruos režisierius Agnius Jankevičius, kuris nuo spalio vidurio planuoja tapti LRDT režisieriumi.

Duoklė klasikos gerbėjams 

Rugsėjo 15 ir 16 d. Rusų dramos teatre bus suvaidintas G.B.Shaw „Pigmalionas“, kurį režisuoja pirmąkart Lietuvoje statanti režisierė lietuvė Linda Urbona, Tbilisio (Gruzija) Šotos Rustavelio teatro ir kino akademijos auklėtinė.  Jai talkina jauna, bet nemenką scenografinę patirtį turinti dailininkė iš Gruzijos Nino Kitija ir jau senokai mūsų teatro savo melodijomis nedžiuginęs kompozitorius Faustas Latėnas.

Kaip režisierė drauge su LRDT jaunimu (Julijana Volodko, Viačeslavas Lukjanovas ir kt.) įgyvendina savo sumanymą, galima paskaityti interviu su ja tinklalapio www.rusudrama.lt naujienų puslapyje.

Jaunimas – apie šiuolaikinės šeimos problemas

Kita šio sezono premjera jau yra naujos „Erdvės A-Z“ reiškinys.  Tai jauno teatro režisieriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) absolvento, profesoriaus Jono Vaitkaus mokinio Augusto Gornatkevičiaus debiutas.

Su jaunatvišku įkarščiu jis įniko į XIX a. pabaigos vokiečių literatūros ir dramaturgijos klasiko Gerharto Hauptmanno pjesę ir pagal jo dramą „Vieniši žmonės“ sukūrė spektaklį „Vieniši.“  (pavadinimo pabaigoje – režisieriui labai  svarbus taškas).

Statytojas teigia, kad jam klasika yra patraukli tuo, jog suteikia galimybę ryškiau atspindėti šiuolaikinės šeimos, tėvų ir vaikų problemas.  Adaptuoti klasiką režisieriui padėjo dramaturgė Indrė Bručkutė.

Spektaklyje kartu su jaunimu vaidina ir vyresniosios kartos aktoriai, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) artistė Adrija Čepaitė, LRDT artistai Vidmantas Fijalkauskas bei Jelena Orlova.  Spektaklio „Vieniši.“ premjera numatoma rugsėjo 21 dieną.

 

Apie aštuntoko išgyvenimus – be pagražinimų

Trečia LRDT šio sezono premjera vyks ne Vilniuje, o Varėnoje. Spektakliu pagal Aleksandro Špilevojaus pjesę „Neišmoktos pamokos“ prasidės šių metų Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis.

Painią šio spektaklio atsiradimo istoriją jau ne sykį tiražavo informavimo priemonės, bet malonu tai pakartoti:  jaunas ir perspektyvus LRDT aktorius Aleksandras Špilevojus parašė pjesę lietuvių kalba, be pagražinimų pasakojančią jo, kaip mokinio aštuntoko, patirtus išgyvenimus.

Penai rudenį Varėnoje per D.Tamulevičiūtės lietuviškos dramaturgijos konkursą spektaklio pagal šią pjesę paraiška laimėjo Kultūros ministerijos įsteigtą pagrindinį prizą – spektaklio pagal ją LRDT scenoje finansavimą.  Paraišką parengė ir spektaklį po to sukūrė LMTA studentai aktoriai (kurso vadovas prof.  J.Vaitkus), vadovaujami talentingos aktorės Airidos Gintautaitės, kuri yra šio spektaklio režisierė.

Spektaklio darbinis variantas birželio mėnesį buvo suvaidintas LRDT Didžiojoje scenoje per Kultūros naktį, o pirmoji jo premjera, kaip to reikalauja konkurso nuostatai, bus parodyta per Varėnos festivalio atidarymą rugsėjo 30 dieną.  Rusų dramos teatro Didžiojoje scenoje „Neišmoktos pamokos“ bus vaidinamos spalio 6 dieną.

Tiesa, A.Špilevojus šią savo pjesę jau sykį yra pastatęs (ir pats joje dalyvavęs) „Menų spaustuvės“ programoje „Atviros erdvės“, tačiau LRDT, režisierės A.Gintautaitės ir J.Vaitkaus LMTA aktorių kurso studentų versija kardinaliai skiriasi nuo pirmojo „autorinio“ jos pastatymo, tad šį naują spektaklį bus įdomu stebėti ir tiems, kurie matė pirmąją versiją.

A.Špilevojus reiškiasi ir kaip režisierius.  Drauge su LRDT jaunais aktoriais, dailininkėmis Renata Valčik ir Rūta Lendraityte-Utalla ir kompozitoriumi Jokūbu Tulaba jis repetuoja Mariuso von Mayenburgo „Išsigimėlį“.

Vartys „Rusišką romaną“

Po trijų premjerų Rusų dramos teatre prasidės itin atsakingas etapas – Mariaus Ivaškevičiaus pjesės rusų kalba „Rusiškas romanas“ repeticijos.

Taip sutapo, kad jau po to, kai LRDT vadovybė nutarė pastatyti šią pjesę ir Lietuvos kultūros taryba nusprendė šį pastatymą iš dalies paremti, įvyko svarbus įvykis:  pirmąkart istorijoje geriausia pjese, sukurta rusų kalba ir pastatyta Rusijos teatruose, buvo paskelbta lietuvio autoriaus pjesė – M.Ivaškevičiaus „Rusiškas romanas“.

Pjesė pasakoja apie rusų literatūros klasiko Levo Tolstojaus šeiminio gyvenimo peripetijas ir su tuo susijusius klasiko išgyvenimus.

Metų pradžioje režisierius Oskaras Koršunovas ir dramaturgas M.Ivaškevičius atrinko aktorius šiam spektakliui.  Dar prie šios kūrybinės komandos žada prisidėti dailininkė I.Komisarova ir kompozitorius Antanas Jasenka.  Premjera numatyta kitų metų sausio mėnesį.

Atkelia vartus jaunimui

Kiti LRDT planai šį sezoną susiję su „Erdve A-Z“, ir ne tik.  Visi jie originalūs, ambicingi ir intriguojantys.  Dar šiemet „Erdvėje A-Z“ atsiras keli spektakliai:  režisierės, LMTA absolventės Eglės Švedkauskaitės režisuota Henriko Ibseno „Heda Gabler“, Augusto Strindbergo „Kreditoriai“ (savarankiškas jaunų aktorių darbas) ir taip pat savarankiškas ryškių LRDT artistų Aleksandros Metalnikovos ir Vladimiro Dorondovo sceninis duetas pagal Nobelio premijos laureatės
Svetlanos Aleksijevič „Černobylio maldą“.

Aktorius ir režisierius Jurijus Ščiuckis pateikė pasiūlymą čia pastatyti jo sumanytus spektaklius pagal Nikolajaus Gogolio ir Aleksandro Volodino kūrinius, o aktorius ir režisierius Vladimiras Serovas žada čia inscenizuoti filosofo Levo Karsavino kūrybą.

Kitąmet ambicingą sceninį projektą pagal prancūziškai rašančio rumunų dramaturgo madingą pjesę „Pandų istorija, papasakota saksofonininko, kuris turi draugę Frankfurte“ žada įgyvendinti jauna kino režisierė Laura Kazbaraitė.

Anot jos, tai būtų sintetinis scenos kūrinys, kuriame susipintų teatras ir kinas.  Dalyvauti žada aktoriai Edgaras Bechteris ir Raminta Verseckaitė.

Klaipėdietis dramaturgas Mindaugas Valiukas kuria pjesę Rusų dramos teatrui, remdamasis patirtimi, įgyta pernai rudenį per LRDT edukacinį projektą „Mokyklinė drama“, kurį teatre surengė jaunas latvių režisierius Georgijus Surkovas, jau pastatęs LRDT porą spektaklių.  Jis ir turėtų statyti mūsų teatre šią pjesę, kai ji bus sukurta.

Metras nelinkęs poilsiauti

LRDT vadovas J.Vaitkus jau kurį laiką repetuoja Tennesee Williamso pjesę „Šauksmas“ su jaunais aktoriais Gabija Urniežiūte ir Ainiu Storpirščiu.

Be to, ant J.Vaitkaus darbo stalą jau kurį laiką ne šiaip sau guli ir Vydūno „Pasaulio gaisras“, bei Levo Tolstojaus „Uždrausta knyga“.

LRDT vadovas taip pat yra sumąstęs savo teatre įgyvendinti jau minėtą ketverių metų tęstinę dokumentinio publicistinio teatro spektaklių programą, kurios darbinis pavadinimas „Galimai vykdoma antroji Lietuvos okupacija. 1989 m. gruodis – 2019 vasaris“.  Teatras jau turi pirmąją šio ciklo   – Herkaus Kunčiaus „Klaną“.

Sodins ąžuolą J.Basanavičiui

Teatras norėtų pakviesti visus dalyvauti Jono Basanavičiaus ąžuolo sodinimo ceremonijoje, kurią LRDT rengia rugsėjo 19 d. 13 val. prie Rusų dramos teatro istorinio pastato.

Čia lygiai prieš 100 metų įvyko istorinė Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos tarybą, įgaliotą paskelbti nepriklausomą Lietuvos Respubliką.  Tai ir įvyko 1918 m. vasario 16-ąją.

Šios datos šimtmetį kitąmet iškilmingai minės visa Lietuva, o drauge su ja ir Lietuvos rusų dramos teatras, įsikūręs rūmuose J.Basanavičiaus gatvėje, kuriuose prieš šimtą metų buvo pradėtas Lietuvos žygis nepriklausomos valstybės link.

Parengė Milda Augulytė, Julijus Lozoraitis, Laura Pačtauskaitė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.