Šiaurės lyrika su niujorkietišku prieskoniu
Festivalio jubiliejaus vertas įvykis – ir įžanginis koncertas spalio 10-ąją sostinės „Piano.lt“ kamerinėje salėje. Nedažnai „Vilnius Jazz“ išgirstame Islandijos atlikėjus, o šįkart čia muzikuos viena iškiliausių šios šalies grupių – džiazo pianistės Sunnos Gunnlaugs trio (su islandų kontrabosininku Thorgrimuru Jonssonu ir amerikiečiu būgnininku Scottu McLemore).
Šiais menininkais islandai didžiuojasi kone taip pat kaip Björk ar „SigurRos“. Trijulė išmaišė koncertais Europą, JAV ir Kanadą, yra išliaupsinta Austrijos, Vokietijos, JAV, Japonijos ir kitų šalių muzikinėje spaudoje.
Visi trys šios grupės albumai sulaukė aukščiausių įvertinimų gimtinėje, buvo pastebėti svetur. Kompozicijas grupei rašo visi jos nariai, o jų įkvėpimo šaltiniai patys įvairiausi – nuo islandiškų melodijų iki Balkanų ritmų, Pietų Amerikos folkloro, Tomo Waitso ir George‘o Gershwino.
Trio lyderė savo kūryboje dažniausiai remiasi islandų folkloru. Ji ypač vertinama už gebėjimą natūraliai ir elegantiškai sulydyti niujorkietiškos dvasios džiazą ir skandinavišką lyrizmą bei melancholiją.
Sunna Gunnlaugs džiazą studijavo JAV, ilgai ten gyveno, ištekėjo už amerikiečių būgnininko Scotto McLemore, tapusio jos trio nariu, o galiausiai sugrįžo į gimtinę. Taigi ir savo kūryba ji atstovauja tarsi dviem skirtingiems pasauliams, žavėdama publiką ir kritikus abipus Atlanto.
Įkvepia net cirkas ir pirotechnika
Spalio 12-osios grupės taip pat gali tapti daugeliui atradimu, nes supažindins su viena įtakingiausių prancūzų džiazo figūrų kontrabosininku Henriu Texier bei Vilniuje ne kartą grojusio norvegų kontrabosininko Ingebrigto Håkerio Flateno patrakėliškais užatlantės eksperimentais ir bičiuliais.
Su savo suburtu „Hope Quartet“ atvykstantis H.Texier jau pusę amžiaus verda kaitriausių džiazo įvykių katile. Be jo neapsiėjo šimtai grupių ir tokie scenos gigantai kaip Joe Lovano, Johnas Abercrombie, Steve‘as Swallow, Billas Frisellas, Paulas Motianas, Kenny Wheeleris, Bobo Stensonas, Richardas Bona, Louisas Sclavisas bei daugybė kitų. Jis grojo su tokiais džiazo milžinais kaip Budas Powellas, Kenny Clarke'as, Lee Konitzas, Dexteris Gordonas, Don Cherry, Artas Farmeris.
Neišsemiamą kontrabosininko kūrybingumą liudija gausybė jo grupių – nuo trio iki septetų, nepaprastai įspūdinga diskografija ir projektai su įvairiausių meno sričių atstovais. H.Texier neapsiriboja džiazu - jis semiasi įkvėpimo kine ir teatre, poezijoje ir fotografijoje, netgi cirko ir pirotechnikos menuose, bendradarbiauja su jų atstovais. Menininkas sukūrė ir įgrojo su savo grupėmis nemažai garso takelių filmams.
„Vilties kvartete“ saksofonu groja lyderio sūnus Sebastienas – vienas ryškiausių Prancūzijoje viduriniosios kartos improvizuotojų, apdovanotas už savo ir partnerių albumus.
Tėvo ir sūnaus kūryba glaudžiai susipynusi. Tačiau tai nėra tik šeimyniškas tarpusavio palaikymas. H.Texier atžalą vertina patys ryškiausi džiazo kūrėjai, tarp jų - Laurent'as Dehorsas, Didier Lockwoodas, Daniel'is Humairas, Marcas Ducret, Nguyenas Le, Louisas Sclavisas, Steve'as Swallow, Richardas Bona, Joe Lovano, Johnas Scofieldas.
Džiazo enciklopediją primena ir kvarteto antrojo saksofonininko Fran?ois Corneloupo biografija, o jaunas gabus būgnininkas Gautier Garrigue grupėje pakeitė būgnų korifėjų Louisą Moutiną.
Norvegas, išjudinęs Teksasą
I.H.Flateno ansamblio „The Young Mothers“ pagrindu tapo Teksaso eksperimentinės scenos žvaigždės. Mat kontrabosininkas, žinomas „Vilnius Jazz“ publikai iš legendinių Skandinavijos grupių „The Thing“ ir „Atomic“ projektų, 2009-aisiais apsigyveno Ostine, kuris nuo seno garsėja avangardinės muzikos tradicijomis.
Atvykęs į Teksaso sostinę, I.H.Flatenas atrado čia daug patrakusių ir ištroškusių eksperimentų vietos talentų, tad ėmėsi veiklos. Bosininkas įkūrė ne tik grupę, bet ir avangardo festivalį „Sonic Transmissions“, suvienijusį panko, hiphopo, „free“ džiazo ir „indie“ scenas.
Pasak garsiojo norvego, tokios grupės kaip „The Young Mothers“, nepavyktų suburti nei Norvegijoje, nei Čikagoje. Jos muzika – tai sprogstamasis „free“ džiazo, panko, hiphopo, afrobyto mišinys, anot kritikų, šviesmečiais lenkiantis dabartines džiazo aktualijas. Tai – kolektyvinė grupės narių kūryba. Ji yra įamžinta ir dviejuose stilistinius barjerus laužančiuose, sprogstamo energetinio užtaiso albumuose.
Ansamblis pelnė pripažinimą garsiausiuose Europos džiazo festivaliuose Austrijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje. Neseniai grupė surengė antrąsias gastroles JAV. Vilniaus koncertas yra įtrauktas į jos rudeninį Europos turą.
