Užuot pristatęs praeities žvaigždžių retrospektyvą, jis tęs savo misiją supažindinti publiką su ryškiausiais šiuolaikinio džiazo estetikos formuotojais iš įvairių pasaulio šalių.
Klausytojų laukia improvizacinės muzikos grandų paradas: griausmingas švedo Matso Gustafssono „Fire! Orchestra“, patrakėliška jo bendražygio norvego Ingebrigto Flateno amerikietiška grupė „The Young Mothers“, vieno iškiliausių gyvųjų instrumentininkų brito Evano Parkerio trio, prancūzų korifėjų „Henri Texier Hope Quartet“ ir būrys kitų džiazo žvaigždžių.
Užpildė džiazo tuštumą
Per 30 gyvavimo metų „Vilnius Jazz“ lietuvių publikai pirmasis pristatė daugybę pasaulio improvizacinės muzikos banginių, visą japonų džiazo elitą.
Iki „Vilnius Jazz“ Lietuvoje tebuvo vienas džiazo festivalis Birštone, o sostinėje, be pavienių džiazo koncertų Filharmonijoje ir buvusiuose Menininkų rūmuose (dabar Prezidentūra), nieko nevyko. Tiesa, dar veikė melomanų klubelis: Mokslų akademijos bibliotekoje jie keisdavosi vinilo plokštelėmis ir įrašais.
1987-aisiais Viačeslavui Ganelinui emigravus į Izraelį, atsivėrė dar didesnė tuštuma. Tai tapo paskutiniu postūmiu surengti Vilniuje džiazo festivalį. Pirmasis kuklus jo koncertas Mokslų akademijos mažojoje salėje 1987-aisiais priminė emocinį proveržį, o nuo jo prasidėjo „Vilnius Jazz“ istorija.
Jautė laisvos muzikos alkį
Festivaliui teko patirti įvairiausių išbandymų. Per ekonominę blokadą nebuvo ne tik benzino – renginio įkvėpėjas ir prodiuseris Antanas Gustys per draugus Sankt Peterburge ir Maskvoje parūpindavo užsienio muzikantams fiktyvius kvietimus koncertuoti Rusijoje, nes lietuviškų vizų nebuvo. Užuot vykę į Rusiją, festivalio svečiai išlipdavo iš traukinio Vilniuje ir pagrodavo „Vilnius Jazz“. Daugelis festivalių įvyko lyg per stebuklą.
„Dažnai girdėdavau, jog mums per anksti rengti šiuolaikinio džiazo fiestą.
Tačiau laikas tam buvo pribrendęs – budo neformalioji muzikos scena: vyko pirmieji „Anties“ koncertai, susikūrė Jaunimo muzikos klubas. Jaučiau Lietuvoje tvyrantį laisvos, įkvepiančios muzikos alkį“, – dalijosi prisiminimais A.Gustys.
Idėjų savo projektui jis sėmėsi Rytų Europos džiazo festivaliuose. Nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios aplankė juos beveik visus. „Jų dvasia buvo tiesiog kerinti – muzika nardino į transą ir taip paveikdavo, kad tradicinė kūryba atrodė visiškai neįdomi. Ypač žavėjo tai, kas vyko Rytų Vokietijos scenose“, – pasakojo „Vilnius Jazz“ įkūrėjas.
Neatsitiktinai pirmuose jo festivaliuose buvo daug vokiečių. Būtent Leipcigo džiazo festivalyje A.Gustys pirmą kartą pamatė japonus.
„Jie ryškiai išsiskyrė iš kitų grupių. Tai buvo dar vienos durys į kitą pasaulį – mes nieko panašaus nebuvome matę ir girdėję“, – prisiminė prodiuseris.
Viršūnes išvardyti sunku
Savųjų grandų kūryba, pasak A.Gusčio, buvo taip pat savaip unikali, neįspraudžiama į jokius rėmus. Ji išsiskirdavo Rytų Europos džiazo forumuose ypatinga energetika, spontaniška dvasia. „V.Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo trio bei jų sekėjams reikėjo šiuolaikinio džiazo scenos Lietuvoje. Ja tapo „Vilnius Jazz“, – aiškino A.Gustys.
Daugybė festivalio projektų įsirėžė į klausytojų atmintį. Tai Courtney Pine’o koncertas 1989 metais, Roscoe Mitchello kvarteto, Leroy Jenkinso, Cuong Vu ir aibė kitų pasirodymų. Nepamirštamas festivalis įvyko 1998-aisiais, kai Vilnius sulaukė Fredo Fritho ir Ivos Bittovos.
„Labai džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais aukso gijomis į „Vilnius Jazz“ istoriją įsipynė jo laureatų, Lietuvos džiazo patriarchų V.Ganelino, V.Čekasino ir V.Tarasovo koncertai, o juos vainikavo Nacionalinė kultūros ir meno premija šių meistrų legendiniam trio, stovėjusiam prie „Vilnius Jazz“ ištakų“, – apibendrino prisiminimus „Vilnius Jazz“ siela vadinamas A.Gustys.
Festivalio jubiliejaus vertas įvykis bus ir įžanginis koncertas spalio 10-ąją sostinės „Piano.lt“ kamerinėje salėje. Nedažnai „Vilnius Jazz“ išgirstame Islandijos atlikėjų, o šįkart čia muzikuos viena iškiliausių šios šalies grupių – džiazo pianistės Sunnos Gunnlaugs trio.
Šiais menininkais islandai didžiuojasi kone taip pat kaip Björk ar „SigurRos“.
30-asis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ vyks Rusų dramos teatre spalio 12–15 d. Bilietų kaina – 11–31 Eur.
