Šis procesas apaugo neregėtomis intrigomis. Seimo nariui V.Juozapaičiui leptelėjus, kad turi konfidencialios informacijos apie konkursą, jis buvo sustabdytas. O Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis skubiai pareiškė apie slaptumo svarbą – esą tai lemia skaidrumą.
Todėl lieka tik spėlioti, kas tie aštuoni pretendentai į LNOBT vadovus, surinkę mažiau kaip 60 procentų galimų balų skaičiaus ir užvakar neįveikę konkurso. Kur dingo devintasis kandidatas? Kad ir kaip būtų, Kultūros ministerijai teks vėl skelbti konkursą, matyt, irgi ne mažiau slaptą.
Gal slaptumu siekiama užglaistyti nekompetenciją?
Juk ministrė L.Ruokytė-Jonsson iki šiol tvarkėsi LNOBT, kaip panorėjusi.
Tarkime, laikinuoju teatro vadovu savo nuožiūra paskyrė meno sluoksniuose niekam nežinomą bankininką S.Žutautą. O specialiosios tarnybos šį statytinį patikrino dar kovo pabaigoje, kai Kultūros ministerijos komisija tik tyrė buvusio teatro vadovo G.Kėvišo „galimus darbo drausmės pažeidimus“.
„Vadovaudamasi gerąja vadybos praktika rengiausi blogiausiam scenarijui“, – aiškino ministrė.
Tačiau S.Žutauto scenarijus žlugo. Jis nelaimėjo konkurso arba tiesiog iš jo pasitraukė. Be to, grupė parlamentarų jau kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl L.Ruokytės-Jonsson saviveiklos teatre.
Taigi serialas tęsiasi. Per 15 dienų turi būti paskelbtas naujas konkursas į LNOBT vadovus.
Gal dar neapsireiškė visi potencialūs pretendentai lietuviai?
Mat vieninteliam užsieniečiui Latvijos nacionalinės operos vadovui A.Žagarui buvo parodytos durys, nes pagal konkurso sąlygas pretendentai turi puikiai mokėti lietuvių kalbą, o latvis tuo pasigirti negali.
Cirkas – juk rengėjai konkursą pavadino tarptautiniu ir apie jį skelbė anglų kalba keliuose profesiniuose portaluose.
