„Tai vienintelis toks projektas pasaulyje. Jis tyrinėja žmogaus galimybių ribas, evoliuciją. Mes nesiekiame nieko juo įrodyti – norėjome tik patenkinti savo ir sužadinti klausytojų smalsumą“, – kalbėjo povandeninio spektaklio „AquaSonic“ meno vadovė ir viena atlikėjų Laila Skovmand.
Anot jos vyro ir bendražygio, antrojo „AquaSonic“ vadovo Roberto Karlssono, užmojis pasiteisino. Spektaklis sulaukia didžiulio susidomėjimo. Po pasaulinės premjeros 2016-aisiais Roterdame projektas buvo pristatytas šių metų Europos kultūros sostinėje Orhuse bei kituose Danijos miestuose, Paryžiuje, netrukus keliaus į Sidnėjų Australijoje.
„Mūsų auditorija – sunkiai aprėpiama. Tai ne tik nuolatiniai koncertų ir teatro lankytojai. Visiems rūpi išvysti „AquaSonic“, nes darome tai, ko iki šiol niekas nedarė“, - tvirtino Robertas, o Laila pridūrė: „Juk vandens stichija visai žmonių giminei yra gimtoji – iš jos atkeliaujame į šį pasaulį“.
Muzikavimo po vandeniu idėja daugeliui pirmiausia turbūt padvelkia cirku. Tačiau „Between Music“ tandemas tikino, kad „AquaSonic“ – tai rimtas menas.
„Mes nenorėjome, kad projektas būtų tik pokštas. Kurti muziką naujiems, neįprastai valdomiems instrumentams tikrai sunku. Bandėme groti ir tradiciniais, bet jie prastai skambėjo po vandeniu.
Todėl pasitelkę mokslininkus ir išradėjus gaminome instrumentus specialiai šiam spektakliui. Ir jie iš karto gerai nesuskambo. Nukėlinėjome premjerą, bet tikėjome savo vizija – po dešimties metų pastangų premjera įvyko“, – pasakojo R.Karlssonas.
Į projektą jo sumanytojai įtraukė didelį būrį įvairių sričių specialistų – eksperimentavo su narais, instrumentų išradėjais ir gamintojais, akustikais.
Unikalų instrumentą hidraulofoną, garsui išgauti naudojantį vandenį, danams sukonstravo Kanados mokslininkas, o stiklo arfą povandeniniam spektakliui perkūrė Masačusetso technologijų instituto (JAV) išradėjas. Pastarojo dėka spektaklyje suskambo ir povandeninė ryla rotakorda, kuria garsas išgaunamas sukamu ratu braukiant per stygas.
R.Karlssonas spektaklyje griežia vandeniui atspariu anglies pluošto smuiku ir tokiu pat stryku.
Pasak Roberto, visi minėti instrumentai gali būti naudojami ne tik po vandeniu, bet ore jie skamba prasčiau.
Muzikavimas po vandeniu reikalauja ypatingų atlikėjų įgūdžių, nors svarbūs išlieka ir tradiciniai. Neatsitiktinai visi penki projekto artistai yra profesionalūs muzikantai.
Kaip jie kvėpuoja po vandeniu? „Grojame sulaikę kvėpavimą, o išneriame įkvėpti tam tikrais apskaičiuotais momentais. Po vandeniu būti smagu, nors asmeniškai aš nesu nei naras, nei geras plaukikas“, – juokavo R.Karlssonas.
Menininkų pora neslėpė, kad „AquaSonic“ reikalauja atsargumo naudojant elektros energiją, – jos sąveika su vandeniu būtų pavojinga. Todėl artistus visur lydintys technikai laikosi griežtų saugumo taisyklių.
Kiekvienam pasirodymui paprastai rengiamasi dvi dienas: atvežami penki akvariumai – po vieną kiekvienam atlikėjui, daug technikos vandens efektams, scenoje įrengiamas vandens veidrodis. „AquaSonic“ misteriją kuria ne tik muzikantai, bet ir šviesų dailininkas, vaizdo menininkas, garso režisieriai.
„Tai techniškai sudėtingas procesas, o Vilniuje turėsime suktis sparčiau nei paprastai“, – aiškino Robertas.
Svečiai įsikurs Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – jų šou čia vyks lapkričio 5-ąją.
